Nobel biocare

Onkologai iš Ukrainos: pagrindinė problema – užleistas skrandžio vėžys ir netinkama mityba

Onkologai iš Ukrainos: pagrindinė problema – užleistas skrandžio vėžys ir netinkama mityba

Visą savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) viešėjo kolegos iš Kyjivo – chirurgai iš Nacionalinio vėžio instituto. „Tai mūsų pirmas vizitas, atvykome tarsi į žvalgybą, ir, atvirai pasakysiu, matome galimybes bendriems projektams, kuriuos galime padaryti, o įstaigų administracijos jau galės kalbėti apie platesnį bendradarbiavimą“, – sako dr. Jurijus Kondratskis, Virškinamojo trakto-skrandžio piktybinių navikų skyriaus vedėjas, atvykęs kartu su skyriaus gydytoju chirurgu Aleksejumi Dobržanskiu ir gydytoju internu Mikita Pipeninu. 

Pasak NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo dr. Eugenijaus Stratilatovo, chirurgai iš Kyjivo Nacionalinio vėžio instituto visą savaitę stebėjo darbą skyriuje, operacinėse. „Kolegos atvyko iš įstaigos, kurioje yra gilios onkologijos ir abdominalinės chirurgijos tradicijos ir konkrečiai gilinosi į skrandžio navikų chirurginio gydymo niuansus. Liko patenkinti, kadangi mūsų atliekamų operacijų apimtys didelės, taikome modernias metodikas. Tikimės ir toliau bendradarbiauti, planuojame bendrus mokslinius projektus ir publikacijas“, – sako dr. E. Stratilatovas.

Pasak dr. E. Stratilatovo, onkologai klinicistai tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje vardija panašias problemas: daug užleisto skrandžio vėžio atvejų, nesavalaikį kreipimąsi į gydytojus, nesilaikymą sveikos mitybos taisyklių, taip pat išorinius rizikos faktorius – tabako rūkymą, Helicobacter pylori infekciją. „Lietuvoje beveik pusei naujų skrandžio vėžio atvejų diagnozuojame pažengusios stadijos ligą, tad net ir taikydami visus galimus šiuolaikinius sudėtinio skrandžio vėžio gydymo metodus, negalime tikėtis gerų gydymo rezultatų“, – sako dr. E. Stratilatovas.

Skrandžio vėžys Ukrainoje – netinkama mityba ir per vėlai kreipiasi

Skrandžio vėžys Ukrainoje užima aštuntą vietą statistinėje piktybinių navikų lentelėje. Šios lokalizacijos vėžys pagal mirtingumo rodiklį užima šeštą vietą. Šiuo metu sergamumo kreivė, kaip ir visame pasaulyje, šiek tiek leidžiasi, bet, deja, tokio proveržio, kaip gydant kitų lokalizacijų vėžį, nėra.

„Pagrindinė problema ta, kad gydome pacientus, sergančius vėlyvųjų stadijų skrandžio vėžiu. Visos onkologijos uždavinys – diagnozuoti ankstyvųjų stadijų piktybinius navikus, skrandžio vėžio atveju yra sudėtingas. Skrandis kaip organas yra pakankamai didelis, patologijų simptomai įvairūs, pacientai kreipiasi labai pavėluotai, kaip ir kitose šalyse. Išplitusio skrandžio vėžio gydymas – šioje srityje mes ir ketiname bendradarbiauti. Šiuo metu, vykstant karui, dirbti sunkiau, nors dėl paramos ir pagalbos iš Europos Sąjungos, dėl savanorių darbo esame aprūpinti šimtu procentų. Turiu galvoje medikamentus, chirurginius instrumentus, diagnostinę bei chirurgijos įrangą, net spindulinės terapijos padalinys dirba pilnu tempu. Tik šiuo metu dėl elektros energijos tiekimo trikdžių spindulinė terapija stringa. Tai nuo mūsų nepriklauso. Mes iš tiesų atitinkame visus ESMO standartus ir dirbame pagal juos“, – pasakoja dr. J. Kondratskis.

Ukrainos gyventojai vėžio profilaktikos bei sveikos gyvensenos patarimų negirdi. Žmogus pas daktarą neina kol neatsitinka rimtų bėdų – kraujavimo, vėmimo. „Vilties teikia jaunimas – labiau išsilavinę, apsišvietę jie jau supranta savo sveikatos reikšmę.  Jeigu mūsų tėvai žinojo patriotinę idėją, kad dėl Tėvynės atiduotų ir gyvybę, ir sveikatą, tai jaunoji karta savo sveikata jau rūpinasi. Mes tikimės per jaunus žmones skleisti žinią, kad reikia pasirūpinti ir tėvais“, – sako  gydytojas iš Ukrainos.

Dr. J. Kondratskis nacionalinę maisto tradiciją – lašinius, česnakus, svogūnus, karštus barščius – vertina, kaip netinkamus, kenkiančius skrandžiui mitybos įpročius.

„Mes puikiai suprantame, kad karas baigsis, todėl sustoti medicina šiandien negali ir todėl mes čia. Džiugu, kad ir jūs taip pat galvojate. Jūs pirmaujate informacinių technologijų srityje, turite geras laboratorijas. Ukrainos sveikatos apsaugos sistema iš tiesų pergyvena kupiną iššūkių periodą, keičiasi ministrai, daug kas keičiasi, daug problemų kovojant su korupcija… Dar neturime ligonių kasos sistemos, dar visai neseniai turėjome biudžetinį lėšų skyrimą. Dar iki galo nėra aiškus mokslinių darbų finansavimas“, – vardija problemas dr. J. Kondratskis.

Pažintis išaugo į mokslinį bendradarbiavimą

„Su NVI gydytoju Augustinu Baušiu susipažinome kursuose Olandijoje, Utrechte ir atradome bendrą mokslinį interesą – inovacijas skrandžio vėžio gydymo srityje ir jau turime bendrą publikaciją, užsiimame panašios srities darbais. Mus domina panašios mokslinės temos ir sritys, įdomu palyginti rezultatus. Duos dievas, viskas bus gerai, jau turime planus ateičiai – numatę du bendrus darbus“, – energingai pasakoja dr. J. Kondratskis.

Gydytojas chirurgas Augustinas Baušys mano, kad bendradarbiavimas tarp lyderiaujančių centrų Europoje yra įprastas dalykas. „Mes Rytų Europoje esame dar šiek tiek uždaresni, todėl turime idėją – NVI galėtų būti regioniniu lyderiu, telkiančiu onkologų ir tyrėjų komandas, dirbančias šioje Europos pusėje. Kyjivas didžiulis miestas – didžiulė populiacija, čia dirba labai aukšto lygio gydytojai. Gal šiuo metu turi šiek tiek limituotus resursus, bet domisi, dalyvauja europiniuose mokymuose bei kongresuose, inovatyvūs, taiko modernų gydymą. Lygiuodamiesi į geruosius Europos Sąjungos pavyzdžius mes pradedame ir norėtume tęsti mokslo bendruomenių būrimą bendriems projektams mūsų Europos regione. Vykdydami klinikinius tyrimus galėsime pasiūlyti savo pacientams moderniausią gydymą, kurio dar nėra gydymo standartuose. Tai geriausia, ką gali pacientas gauti“, – sako gydytojas A. Baušys.

Pasak gydytojo A. Baušio, kolegos Kyjive atlieka daug retų operacijų, kurių mes dėl žymiai mažesnės populiacijos negalime atlikti. „Jų gyventojų yra dešimt kartų daugiau, pavyzdžiui, stemplės operacijų jie padaro savo vienoje ligoninėje per metus daugiau, nei mes visoje Lietuvoje. Tačiau šiek tiek daugiau esame pažengę mokslo srityje, išėję į tarptautinius vandenis.  Jų mokslas – dažnu atveju kol kas dar nacionaliniame lygmenyje, tačiau turi gerą potencialą. Juos domina mininaliai invazinės procedūros, endoskopiškai atliekamos procedūros – kolegoms paliko didelį įspūdį mūsų modernus Endoskopinių tyrimų poskyris. Jie galvoja, kad net studentų ir rezidentų mainai būtų abipusiai labai naudingi“, – teigia gydytojas chirurgas.

TAIP PAT SKAITYKITE