Viena didžiausių Lietuvoje nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje, vienijanti asociacija NVO vaikams konfederacija (toliau – Konfederacija) ragina politikus greičiau susitarti dėl socialinės vaiko globos strategijos prioritetų ir numatyti jos įgyvendinimui reikalingus finansus.
Tokį viešą kreipimąsi su prašymu numatyti reikalingas strategijos įgyvendinimui lėšas Lietuvos Respublikos 2014-2016 metų valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose (kartu su ES ir kita tarptautine finansine parama) Konfederacija, jungianti daugiau nei 50 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su vaikais ir vaikų labui, išplatino Lietuvos Respublikos Prezidentei, visiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Seimo politinėms frakcijoms ir Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Pripažindami, kad ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir priėmus su ja suderintą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, Lietuvos valstybės požiūris į vaiką kinta, konstatuoja, kad vaiko problemų sprendimas dar netapo prioritetine valstybės politikos sritimi. Veikianti vaikų teisių apsaugos sistema pajėgi tik iš dalies išspręsti vaikų teisių pažeidimus ir kitas problemas. Pagalba suteikiama, tačiau trūksta sistemingo ir kvalifikuoto darbo su šeimomis, nepakanka profesionalių pagalbą teikiančių socialinių darbuotojų savivaldybėse ir socialinių pedagogų ugdymo įstaigose.
„NVO vaikams konfederacija nuolat stebi ir kaupia informaciją apie valstybės vykdomas vaikų labui skirtas programas ir vaikų teisių užtikrinimą, LR Seime ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą ir rengia komentarus JT komitetui dėl Lietuvos Valstybės ataskaitos apie JT VTK įgyvendinimą Lietuvoje“, – pabrėžė NVO vaikams konfederacijos valdybos pirmininkė dr. Giedrė Žilinskienė.
Konfederacija ragina spręsti vaiko gerovės ir globos problemas kompleksiškai, suradus politinį ir tarpžinybinį susitarimą dėl socialinės globos strategijos bei nuoseklaus ir sistemiško perėjimo prie bendruomeninių bei palankių šeimai paslaugų plėtros, išsaugant sukauptas gerosios patirties tradicijas. Siekiant realiai sumažinti globojamų vaikų skaičių institucijose, būtina žymiai didesnį dėmesį ir pagarbą skirti visoms auginančioms vaikus šeimoms, o ne tik šeimoms, esančioms socialiniame užribyje ar krizinėse situacijose bei įgalinti realiai socialinei partnerystei viešąjį, privatų ir suinteresuotą pilietinius (NVO) sektorius.
