Įsivaizduokite, kad jūsų kūną galima akimirksniu „užgrūdinti“ prieš rimtus iššūkius – tarsi suteikti organams atsparumą stresui. NAPI – tai medicininė metodika, kai specialia kraujospūdžiui matuoti naudojama manžete kelioms minutėms sustabdomas kraujo tekėjimas į ranką ar koją, paskui vėl leidžiama jam cirkuliuoti.
Tokie trumpi ciklai (3–4 kartus iš eilės po 5 min.) siunčia signalus visam kūnui, padidindami organų atsparumą trumpam deguonies trūkumui. Procedūra gali būti kartojama kasdien savaitę ar ilgiau ir mediciniškai taikoma: prieš širdies, kraujagyslių ar smegenų operacijas, taip pat esant ūminiam miokardo infarktui, insultui ar sepsiui. Ši procedūra gali būti taikoma su pasirinktu slėgiu bei intervalais, kad vartotojui nesukeltų diskomforto. NAPI netinka, jei reikia dėti manžetę ant galūnės su kraujotakos sutrikimais, nervų pažeidimais ar ūmiomis traumomis. Įprasti pojūčiai – laikinas spaudimas, dilgčiojimas ar maudimas, tačiau jie lengvai pakeliami.
Viskas prasidėjo 1986 metais, kai mokslininkai pastebėjo keistą reiškinį: trumpi, nekenksmingi kraujotakos sustabdymai širdies raumenyje padėdavo tam pačiam raumeniui išgyventi daug didesnį, vėliau sekusį infarktą. Tai buvo pavadinta „vietiniu kondicionavimu“. Tikroji revoliucija įvyko 1993-1995 metais. Mokslininkai apstulbo sužinoję, kad nebūtina kankinti pačios širdies. Paaiškėjo, kad trumpam užspaudus kraujotaką toli nuo širdies (pavyzdžiui, kojoje ar rankoje), organizmas į kraują išleidžia apsaugines medžiagas arba siunčia signalus per nervines galūnes. Šis metodas gali padėti mažinti išeminį pažeidimą ne tik ištikus miokardo infarktui – daugėja klinikinių tyrimų, rodančių teigiamą jo poveikį gydant išeminį insultą. Trumpas „stresas“ galūnėje pasiunčia pavojaus signalą visam kūnui: „Dėmesio, trūksta deguonies! Ruoškitės!“
Lietuvos tyrėjų atradimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Andriaus Pranskūno, kartu su partneriu – Kauno technologijos universitetu (atstovas dr. Edvinas Chaleckas) vykdo projektą „Kraujotakos pokyčių parametrizavimas nuotolinio išeminio kondicionavimo metu siekiant nustatyti kraujo tūrio deficitą kritinės būklės pacientams“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT, Nr. S-MIP-23‑79). Sukurtas įrenginio prototipas programiškai ir automatiškai valdo manžetės pripūtimo bei išleidimo ciklus.
Atliekant multimodalinę fiziologinių parametrų stebėseną, mokslininkai nustatė, kad NAPI gali būti ne tik apsauginė, bet ir diagnostinė priemonė. Jau po pirmo manžetės pripūtimo ir atleidimo galima gauti informaciją apie žmogaus kraujo tūrio deficitą. Be to, procedūra pagerina audinių kraujagyslių reaktyvumą net kritinės būklės pacientams.
„Tai tarsi kūno paruošimo sistema, kurią galime panaudoti kovojant už gyvybę“, – sako prof. Andrius Pranskūnas. Tai paprasta ir nemokama – nereikia brangių vaistų, tik manžetės, ir nėra jokių šalutinių poveikių, kuriuos galėtų sukelti medikamentai.
Vis dėlto kol kas tai – medicinos priemonė pacientams, o ne treniruotė namų sąlygomis, tačiau ateityje, atlikus daugiau mokslinių tyrimų, tai gali persikelti ir į namus. Atlikus daugiau klinikinių tyrimų, visą įrangą planuojama sumažinti, o sudėtingus skaičiavimo algoritmus, kurie teiktų diagnostinę informaciją, perkelti į išmanųjį telefoną, kad kiekvienas vartotojas nesunkiai naudotųsi be specifinių klinikinių žinių. NAPI rodo: mūsų kūnas turi neįtikėtinų savigydos mechanizmų – mums tereikia žinoti, kurį „mygtuką“ paspausti.
