Pasak gydytojos ginekologės Onos Paškonienės, nuo nevaisingumo kenčia maždaug 10 – 5 procentų šeimų. Panašius duomenis pateikia ir Pasaulinė sveikatos organizacija: pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, pakartotinai pastoti negali dar apie 10 – 5 procentų vaikų jau turinčių porų.
Lietuvoje gali būti 50 tūkstančių nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja maždaug dviem tūkstančiais.
Tik moters problema
„Anksčiau būta nuomonės, kad jeigu šeimoje nėra vaikų, tai dažniausiai moters bėda, – sako gydytoja O.Paškonienė. – Dabar tyrimais jau įrodyta, kad dažna priežastis – ir vyrų ar abiejų šeimos narių nevaisingumas. Problema abiejų – ir vyro, ir moters – vienoda, tad pasitelkus į pagalbą specialistus abiem ir reikia ieškoti išeities.”
Pasak specialistės, pasitaiko ir tariamo nevaisingumo atvejų, kai abu sutuoktiniai vaisingi, bet vaikų nesulaukia.
Medikai ilgai svarstė, kada galima įtarti, jog šeima nevaisinga. Anksčiau manyta, jog nevaisingumas nustatomas, kai moteris nepastoja maždaug po poros metų lytinio gyvenimo nevartodama kontracepcijos. Vėliau šis laikotarpis buvo sumažintas iki vienerių metų, dabar tas laikas dar sutrumpėjo. Juk apie 50 procentų moterų, norėdamos vaikų, pastoja per pirmuosius 2 mėnesius, 90 procentų – per metus. Todėl po 2 – 3 mėnesių bendro gyvenimo nepastojus jau galima kreiptis į gydytojus ir, jiems padedant, pradėti išsamesnius vaisingumo tyrimus. Yra specialių nevaisingumo gydymo metodų, specialistai šiuo klausimu teikia kvalifikuotą pagalbą.
Besitiriančioms šeimoms gali būti reikalinga ir psichologo pagalba – jis padės palaikyti viltį susilaukti vaikų.
Nereikia delsti
Gydytoja O.Paškonienė įsitikinusi, kad ilgiau kaip pusę metų laukti nevertėtų: jeigu per šešis mėnesius vaikelio susilaukti norinčioje šeimoje moteris nepastoja, būtina tuojau pat kreiptis į specialistus.
Nevaisingumo gydymas kartais būna labai ilgas – gydytis gali tekti ir keletą, ir dešimtį metų ar dar ilgiau.
Nederėtų vos išgirdus apie gresiantį nevaisingumą bandyti šią problemą spręsti dirbtiniu apvaisinimu mėgintuvėlyje. Tai ne gydymas: moteris taip ir lieka, nors ir sėkmingai išnešiojusi vaiką gimdoje, nevaisinga. Nevaisingumą reikia stengtis išgydyti, vaikelį pradėti natūraliomis sąlygomis, normaliai išnešioti ir pagimdyti.
Priežasčių daug
Beveik trisdešimt metų nevaisingumo problemomis besidominti, jį gydanti gydytoja ginekologė O.Paškonienė sako, jog nevaisingumo priežasčių gali būti daug ir įvairių. Kartais jas lemia ne tik prigimtis, persirgtos ligos, bet ir gyvenimo būdas. Dažnai tai liečia vyrus.
„Kad ir nuolatinis vairuotojų sėdėjimas ant ceratinių automobilių sėdynių, ilgas kaitinimasis pirtyse… Be to, turi reikšmės ir svaigalai, ir rūkalai”, – aiškina O.Paškonienė.
Norintys susilaukti vaikelio būsimieji tėvai ir patys turi aktyviai tuo rūpintis. Svarbiausia – abiem išsitirti. „O tam dabar yra visos sąlygos ir galimybės, – teigia gydytoja ginekologė. – Paskui specialistai imsis visų priemonių, kad šeimai padėtų. Moteris, vyras ar abu gali būti gydomi vaistais, gali būti atliekamos operacijos. O kartais gali užtekti tik specialisto konsultacijos, patarimo. Todėl labai svarbu neuždelsti ir kreiptis laiku.”
Kartais, pasak specialistės, nevaisingumui išgydyti pakanka tokios, atrodytų, paprastos priemonės kaip masažas ir gimdos atstatymas į normalią padėtį.
Nesusilaukiantiems vaikelio dažniausiai gydoma infekcija, operacijų metu šalinami augliai, gimdos pertvaros, atliekamos plastinės gimdos operacijos, gydoma gimdos kaklelio patologija ir kt.
Prieš pirmojo nėštumo nutraukimą
Manoma, kad moterų nevaisingumas šeimoje dažnesnis – apie 40–60 procentų. Vyrų – iki 30 procentų, abiejų – iki 10 procentų. Apie vieną procentą nevaisingumo priežasčių nepavyksta išaiškinti.
Pasaulyje moterų nevaisingumas didėja dėl įvairių priežasčių, bet daugiausia dėl kontracepcijos, abortų ir įvairių „moteriškų” ligų. Ypač didelę įtaką nevaisingumui turi abortai, nesvarbu kokiu būdu įvykę ar atlikti.
Gydytoja ginekologė O.Paškonienė itin griežtai pasisako prieš pirmojo nėštumo nutraukimą. Šito daryti ji nepataria niekam, nes pasekmės dažnai būna labai skaudžios. Ir tuomet niekas nebegali padėti moteriai susilaukti vaikelio.
Kartais nevaisingumo priežastys gali būti ir psichoseksualinės. Jas moterims dažniausiai sukelia psichinės traumos, nuovargis, vaistai, įvairios psichikos ligos. Pasitaiko atvejų, kai moteris tiesiog bijo lytinės sueities arba jai trukdo makšties raumenų spazmai. Gali trukdyti ir įgimti makšties trūkumai – pertvaros, makšties ilgis ir kt. Dėl jų moterys, nežinodama tikrosios priežasties, labai jaudinasi ir išgyvena.
Nevaisingumą gali sukelti įvairūs gimdos augliai, gimdos kaklelio patologija. Bet bene dažniausios nevaisingumo priežastys yra gimdos ir jos kaklelio infekcinės ligos, nualinančios gimdos ir kaklelio kanalo gleivinę.
„Vyriškas” priežastis irgi galima pašalinti
Išaiškinta, jog pastaruoju metu daugėja ne tik nevaisingų moterų, bet ir vyrų.
Vyrų, kaip ir moterų nevaisingumas gali būti pirminis, arba įgimtas, ir antrinis – įgytas. Pastarasis kur kas dažnesnis, sukeltas pomėgio karštoms vonioms, per dažnų lytinių santykių, vaistų, radiacijos, lytinių takų infekcijų.
Nevaisingumo priežastimi gali būti venų išsiplėtimai apie sėklides ir jų augliai. Ypač pavojingos infekcinės ligos 8 – 15 metų amžiaus berniukams.
Nemažai vyrų tampa nevaisingi po lytinių organų traumų.
Kaip ir moterys, vyrai gali būti nevaisingi dėl psichoseksualinių priežasčių.
Vyrų nevaisingumo priežastys taip pat gali būti pašalintos. Deja, jie dažnai nenoriai tiriasi ir gydosi.
Nevaisinga pora yra labai pažeidžiama, jautri. Todėl labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog nevaisingumas gali būti išgydomas ir šeima, po kartais labai ilgo ir intensyvaus gydymo gali susilaukti išsvajoto vaikelio.
