Vakar socialiniams partneriams buvo pristatyti plano komponentas „Atspari grėsmėms ir pasirengusi ateities iššūkiams sveikatos priežiūros sistema“, už kurio įgyvendinimą bus atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Siekiant sukurti atsparią grėsmėms ir ateities iššūkiams pasirengusią sveikatos priežiūros sistemą, būtina gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą. Tai bus daroma pasitelkiant reikšmingas sveikatos priežiūros sistemos reformas – didinant sveikatos sistemos tvarumą ir atsparumą sukrėtimams bei įgalinant lanksčiau reaguoti į besikeičiančius aplinkos veiksnius ir demografinius pokyčius.
COVID-19 krizė dar labiau atskleidė sveikatos paslaugų prieinamumo netolygumus, susijusius su sveikatos priežiūros specialistų trūkumu, netolygiu geografiniu paslaugų prieinamumu ir išryškino sveikatos sistemos struktūrines problemas. Tai lėta pažanga gerinant paslaugų kokybę, nepakankama pirminės sveikatos priežiūros plėtra ir nepadaryta pažanga pritaikant ligoninių tinklą, kad jis taptų efektyvesnis ir labiau atitiktų poreikius.
Šiuo metu inicijuojamos 3 reformos ir jas įgyvendinti reikalingos investicijos.
Pirmąja reforma numatomas paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas bei inovacijų skatinimas. Reformos tikslas – padidinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, dėmesį skiriant pirminės sveikatos priežiūros stiprinimui, specializuotoms ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms ir sveikatos sektoriaus skaitmenizavimui bei inovacijų plėtrai.
Siekiant įgyvendinti šią reformą investicijos bus kreipiamos keturiomis kryptimis.
Pirmiausia, kompetencijos centrų, teikiančių aukščiausio lygio inovatyvias sveikatos priežiūros paslaugas, plėtra. Tuomet – sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platformos sukūrimas, įdiegiant informacinių technologijų įrankį, skirtą sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikiui nustatyti, stebėti ir susieti su licencijų sąlygų laikymosi priežiūra.
Galop – investicijos į kompleksinio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo modelio (rodiklių švieslentės) sukūrimą. Prie minėtosios reformos prisidės ir skaitmeninės sveikatos sistemos plėtra.
Taip pat numatoma įgyvendinti ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo reformą, investicijas kreipiant žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros pajėgumų, reikalingų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, didinimui. Tai leis gerinti kompleksinių – socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, sukuriant ir įgyvendinat tvarų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelį.
Pandemijos patirtis atskleidė sveikatos sistemos atsparumo ir pasirengimo dirbti ekstremalioms situacijoms poveikį visai šalies ekonomikai ir visuomenės gyvenimo kokybei. Tai trečioji numatoma reforma, orientuojant investicijas dviem kryptimis, siekiant užtikrinti tolygų, saugų, nenutrūkstamą ir efektyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ekstremalių sveikatai situacijų metu.
Pirma, įrangos, skirtos infekcinių ir parazitinių ligų diagnozavimui bei gydymui įsigijimas bei patalpų modernizavimas 5 regioninio lygmens gydymo įstaigų pagal reikalavimus, nustatytus infekcinių ligų gydymo paslaugas teikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms ir reikalingų kompetencijų efektyviam paslaugų teikimui ir mokslo pažangai suformulavimas.
Antra, 10 regioninio lygmens gydymo įstaigų priėmimo skyrių modernizavimas ir krizinių pajėgumų padidinimas, atsižvelgiant į pagrindinių grėsmių pasekmių valdymo geriausias tarptautines praktikas.
Šių reformų įgyvendinimui per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (EGADP) numatyta 267 mln. Eur.
Kviečiame dalyvauti rašytinėje konsultacijoje ir išreikšti savo nuomonę – https://bit.ly/3sJ1j7M
Su „Naujos kartos Lietuva“ plano projektu galite susipažinti – https://bit.ly/3sK85dw