Nori pasveikti ar kad pasveiktų tavo artimasis – surask kelis kraujo donorus. Taip medikų raginimą duoti kraujo supranta pacientai ir jų giminaičiai. Patys gydytojai ginasi, kad jokio šantažo ar sąlygų jie netaiko. Kai kuriuose ligoninėse pacientų artimieji patiria spaudimą tapti kraujo donorais.
Valstybės kontrolės pernai rugsėjo pradžioje paskelbtoje valstybės audito ataskaitoje „Nacionalinė aprūpinimo krauju sistema” netiesiogiai nurodyta, kad kai kuriuose ligoninėse pacientų artimieji patiria spaudimą tapti kraujo donorais.
„Kai kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientų artimieji susidūrė su medikų reikalavimu priverstinai tapti donorais. Ligonius ir jų artimuosius ypač piktina medikų reikalavimas nueiti į kraujo centrą, ten duoti kraujo ir atnešti tai patvirtinančią pažymą”, – skelbta Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Problema įvardyta, tačiau reaguota nebuvo ir išvados, atrodo, nepadarytos. Dalis pacientų ir jų artimųjų ir toliau skundžiasi, kad nelaimei prispyrus ir jiems patekus į ligoninę iš medikų jie sulaukia primygtinių prašymų ar net reikalavimų tapti kraujo donorais ar atvesti reikiamą skaičių kraujo duoti galinčių žmonių.
Nurodymas – 10 donorų
„Pernai lapkričio pabaigoje į mūsų asociaciją paskambino pasipiktinęs vyriškis. Jis skundėsi, kad Santariškių klinikos iš jo pareikalavo surasti dešimt kraujo donorų per tam tikrą laiką – iki to laiko, kai jo artimajam bus atliekama operacija”, – dienraščiui pasakojo Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas Darius Tumšys.
Paskambinęs vyras prasitarė, jog šiuo metu su rastais donorais dviem automobiliais ruošiasi važiuoti porą šimtų kilometrų – į Vilniaus Santariškių klinikas. Vyras skundėsi, kad negalėjo surasti tiek kraujo donorų ir daliai jų už suteiktą „paslaugą” jam teko mokėti pinigus, be to, žmones nuvežti į Vilnių ir juos pamaitinti taip pat kainuoja.
„Aš jiems turiu mokėti pinigus, aš juos turiu maitinti. Žmonės iš provincijos, kol bus paimta kraujo, juk Vilniuje bus visą dieną”, – pašnekovo žodžius perteikė D. Tumšys.
Oficialiai nekalba
Paskambinusiam vyrui buvo pasiūlyta oficialiai kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir nurodyti, kad prieš operaciją iš jo reikalaujama parūpinti kraujo donorų. Tada problemą esą būtų galima pradėti spręsti. Tačiau, pasak asociacijos prezidento, skambinusysis, tai daryti atsisakė – baiminosi nemalonumų.
D. Tumšio teigimu, panašių skambučių, kai į Nacionalinę donorų asociaciją paskambinę susijaudinę žmonės skundžiasi patiriantys ligoninių spaudimą, nuo pernai metų pabaigos būta ne vieno.
Praėjusių metų pabaigoje Nacionalinė donorų asociacija sulaukė keturių skambučių, kai skambinę žmonės skundėsi dėl Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų jiems esą daromo spaudimo surasti kraujo donorų. Du paskambinę asmenys tvirtino neva iš jų buvo primygtinai paprašyta surasti po daugiau nei kelis donorus prieš atliekant jų artimiesiems operacijas. Kiti skambinantieji nurodė, kad jų prašyta surasti mažesnį donorų skaičių.
D. Tumšys taip pat nurodė, kad šiemet iš Alytaus krašto paskambinęs žmogus tikino patyręs Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės spaudimą. Prieš atliekant jo artimajam operaciją ligoninė esą nurodė surasti kelis kraujo donorus.
Visais minimais atvejais pacientų artimieji kategoriškai atsisakė paviešinti šią problemą ar oficialiai kreiptis į atsakingas institucijas.
Neigia spaudimą
„Mūsų ligoninėje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, niekada nebuvo ir nėra tokios praktikos, kad pacientų artimieji būtų verčiami duoti kraujo”, – rašoma Santariškių klinikų atsiųstuose atsakymuose į dienraščio klausimus.
„Mediko pagrindinė misija – gelbėti paciento gyvybę. Mūsų ligoninės kraujo donorystės praktika – informuoti apie neatlygintinos donorystės pranašumus paciento labui bei skatinti neatlygintiną donorystę tiek tarp ligoninės lankytojų, tiek tarp visuomenės. Norime pabrėžti, jog būtent neatlygintinų donorų kraujas infekcinių ligų požiūriu yra gerokai saugesnis”, – priduriama Santariškių klinikų atsakyme.
Tik gražiai prašo
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Tomas Saladis taip pat kategoriškai paneigė, kad jų pacientams kartais daromas spaudimas tapti kraujo donorais ar atvesti reikiamą skaičių kraujo donorų.
Medikas tvirtino, kad pacientų ir jų artimųjų prašoma tapti kraujo donorais, tačiau jie į šį prašymą atsižvelgia ar ne, jų gydymui ar paslaugų suteikimui tai neturi jokios įtakos.
„Juk niekas įsakymu nepasako, kad jeigu tu neatvesi dviejų kraujo donorų, tai mes tavęs arba tavo tėvo negydysim. Yra tokios kortelės paruoštos, kuriose nurodyti mūsų kraujo banko telefonai ir rekvizitai ir sakoma: „Jeigu turite galimybę, tai būtų gerai, kad jūs ar jūsų artimasis galėtų duoti kraujo.” Jeigu ne, tai ne. Bet jeigu galit, tai duokit. Ir duoda žmonės”, – kalbėjo T.Saladis.
Pasidomėjus, ar jo atstovaujamai įstaigai neužtenka kraujo, kurį ligoninė perka iš Nacionalinio kraujo centro, T. Saladis tvirtino, kad ligoninei reikia pasirūpinti kraujo atsargų.
„Jeigu mes savo (kraujo – red. past.) negaminsime, viską imsime tik iš Nacionalinio kraujo centro, kažkada kraujo pritrūks. Jeigu pas mus yra įkurtas Kraujo centras ir ten gaminamas kraujas, tai, matyt, ne be reikalo. Nėra kraujo pertekliaus. Tenka ir į Kauną kraujo važiuoti, ir į Panevėžį. Nes ne visada kraujo būna tokio, kokio reikia. Jeigu čia būtų kaip penicilinas, kur nuėjai į vaistinę ir nusipirkai, niekas neužsiimtų tokiais dalykais”, – sakė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas.
Prieš spaudimą
Tačiau Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas D.Tumšys teigia, kad jo atstovaujama asociacija prieštarauja tokiam donorystės „propagavimui”, kai spaudimas pacientui ar jo artimiesiems daromas įvairiais būdais.
„Kartais prašoma surasti kraujo donorų konkrečiam pacientui. Kartais prašoma tapti donorais prieš suteikiant pacientui paslaugą ir susiejant ją su paciento gydymu. Taip pat kartais prašoma, kad donoras įrodytų, kad jis davė kraujo ir pateiktų tai patvirtinantį dokumentą. Kartais būna, kad prašo duoti kraujo tik konkrečioje donorystės įstaigoje”, – atvejus vardijo Nacionalinės donorų asociacijos prezidentas.
D. Tumšys tikino, jog jo atstovaujama asociacija pasisako už tai, kad gydymo įstaigos prisidėtų prie donorystės propagavimo ir donorų telkimo, tačiau pacientams neturi būti daromas spaudimas surasti kraujo donorų.
„Mūsų asociacija yra Tarptautinės kraujo donorų organizacijų federacijos narė. O šios organizacijos nuomonė yra tokia: ES ir jos narės turi nustoti naudoti kraują, už kurį yra išmokėtos piniginės ar kitokios kompensacijos, ir sustabdyti spaudimą, vykdomą pacientų šeimos nariams ir giminaičiams, kad šie duotų kraujo konkretiems pacientams”, – sakė D.Tumšys.
Grėsmė kyla visiems
Jis nurodė, jog tais atvejais, kai gydymo įstaigų nurodymu pacientams vis dėlto tenka ieškoti kraujo donorų, kyla pavojus, kad jų duotas kraujas gali būti blogas. Mat bet kokiomis aplinkybėmis surasti ar tik pinigais skatinami kraujo donorai gali nuslėpti priežastis, dėl kurių jie gali būti nušalinti nuo donorystės, o jų kraujas gali būti nesaugus.
„Bėda ta, kad žmonės, kurie motyvuojami duoti kraujo tik iš bėdos ar už finansinį atlygį, gali būti linkę nuslėpti savo sveikatos būklę, duomenis apie save. Todėl šie donorai gali pakenkti ir sau, o padariniai gali būti liūdni”, – kalbėjo D.Tumšys.
Pinigai ne pagal paskirtį?
Atvejus, kai ligoninės primygtinai ragina į nelaimę patekusius pacientus ar jų artimuosius duoti kraujo ar surasti reikiamą skaičių donorų, žino ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. Šia tema komitete jau buvo diskutuota.
„Seimo komitete esame aptarę šią problemą. Esame girdėję, kad ligoninės verčia pacientus surinkti savo gimines ir duoti ligoninėms kraujo”, – dienraščiui sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Jonas Juozapaitis.
Politiko tikinimu, reikalaudamos iš pacientų ir jų artimųjų duoti kraujo ligoninės taip siekia sutaupyti lėšų, skirtų kraujui pirkti. „Galima teigti, kad kraujui skirtas lėšas ligoninės panaudoja kitoms reikmėms, sumoka už kitas paslaugas. Ligoninės turi labai didelių skolų – už elektrą, už šildymą, už kitas paslaugas”, – vieną iš galimų priežasčių, kodėl pacientai kartais patiria medikų spaudimą, nurodė J. Juozapaitis.
Paklaustas, kaip būtų galima šią problemą spręsti, Seimo narys pateikė galimą receptą.
„Komitetas siūlė ministerijai, kad atskira eilute būtų išskirtas finansavimas, skirtas kraujui įsigyti. Mano manymu, jeigu ligoninės nepanaudoja kraujui skirtų lėšų, tada likusias lėšas ligoninės turėtų grąžinti Valstybinei ligonių kasai”, – kalbėjo J. Juozapaitis.
Ketina stiprinti kontrolę
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai tikina esą informuoti apie galbūt netinkamus donorų telkimo būdus. Tačiau pabrėžia, kad ministerija nėra gavusi pacientų ar jų artimųjų skundų dėl priverstinės donorystės, teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausiosios specialistės Alvydos Naujokaitės dienraščiui atsiųstuose atsakymuose.
„Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali dalyvauti neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo veikloje: pateikti pacientų artimiesiems informacinę medžiagą apie kraujo donorystės svarbą, pasiūlyti jiems tapti neatlygintinais kraujo donorais. Iš esmės nepritariame „reikalavimui surasti tam tikrą skaičių kraujo donorų”, nes tai prieštarauja Kraujo donorystės įstatyme nustatytam kraujo davimo savanoriškumo principui”, – rašo ministerijos atstovė atsakydama į klausimą, kaip ministerija vertina situaciją, kai iš paciento reikalaujama surasti tam tikrą skaičių kraujo donorų.
Paklausta, kaip ministerija siūlo spręsti šią problemą, A.Naujokaitė nurodė, kad buvo kreiptasi į Santariškių klinikas ir prašyta pateikti paaiškinimą „dėl galimų kraujo donorų organizavimo sutrikimų”. Gautas atsakymas, kad informacija apie priverstinį donavimą neatitinka tikrovės.”
„Artimiausiu laiku bus sustiprintos kraujo donorytės veiklos kontrolės priemonės ir sieksime užtikrinti Kraujo donorystės įstatyme nustatytų kraujo davimo savanoriškumo ir neatlygintinumo principų įgyvendinimą”, – nurodė A. Naujokaitė. Tiesa, ministerija dar nežino, kokių priemonių imsis.
