Buvusi laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė atžalas nuo alergijos išgydė homeopatiniais vaistais. Tuo tarpu tradicinis gydymas jos dukrelės vos nesuluošino.
Šiandien Nomeda gali atsikvėpti. Jau pusė metų, kai bronchine astma sirgusi Ula negeria vaistų. „Iki ketverių dukrelė buvo visiškai sveika. Tačiau kai jai pašlijo sveikata, kasmet darėsi vis blogiau. Buvo metas, kai per keturis mėnesius gydytojai mergaitei šešis kartus skyrė antibiotikų. Per tą laiką du sykius gulėjome ligoninėje. Buvau neviltyje. Kaltinau save, kad esu turbūt be smegenų, taip savo vaiką nuodydama antibiotikais, kurie jau neveikė. Mikropasaulis prie jų priprato, o imunitetas dar labiau silpnėjo, todėl vos išgijusi Ula vėl susirgdavo. Ratas užsidarė”, – nerimo kupinus laikus prisiminė žinoma menininkė.
Bijojo blogiausio
Pastebėjusi, kad Ula keistai kvėpuoja, Nomeda ją nuvedė į Respublikinį alergologijos centrą. Ten medikai mergaitei ant rankos užlašino dažniausių alergenų, o po tyrimo patikino, kad alergijos jai nėra. „Tačiau per užpraeitas Kalėdas Ulai pasidarė visai blogai. Maniau, kad jau viskas. Tomis dienomis beveik nemiegojau. Kai Ula užmigdavo, sėdėdavau dukrą pasiguldžiusi ant kelių, nes ji duso, kartais net nustodavo kvėpuoti. Nežinojome, ką daryti. Negalėjo miegoti net vyras (dailininkas Marius Jonutis – aut. past.), kurio miegą sutrikdyti labai sunku”, – dienraščiui L.T. pasakojo moteris.
Galiausiai perskambinusi pažįstamiems Nomeda susižinojo vienos gydytojos telefoną, po kurios vizito šeimos gyvenimas pakrypo kita linkme. Medikė, paprastu aparatėliu apžiūrėjusi Ulos nosiaryklę, iškart nustatė ligos priežastį – alergiją. Tuomet ir paaiškėjo, kad mergaitė sirgo bronchine astma.
„Dabar pas šią gydytoją siunčiu savo pažįstamus, – jau gali šypsotis laiminga mama. – Anksčiau Ulai tekdavo kasdien gerti mažiausiai
5 skirtingų rūšių vaistus, kai kuriuos iš jų be pertraukos – net trejus metus. Medikei pasiūlius homeopatinį gydymą, dukra pradėjo sparčiai sveikti.”
Padėjo tik homeopatija
Ne ką mažiau Nomeda prisikamavo ir su sūnumi Titu. „Kol iki 8 mėnesių jį maitinau, nebuvo problemų. Nutraukus maitinimą vaikas iš gero, ramaus kūdikio pavirto į zirziantį daiktą. Pasirodo, kai vyksta alerginės reakcijos, žmogus pasidaro dirglus. Vaikas juk nesupranta, kas jam yra, todėl inkščia. Kartais ant veido atsirasdavo paraudimų, bet tuomet nekilo minties, kad tai gali būti alergija”, – pasakojo N. Marčėnaitė.
Tito ligą medikams vis dėlto pavyko nustatyti greičiau. Laiku pradėtas gydymas pasirodė veiksmingas. Iki sūnui gimstant įsigyto šuns teko atsisakyti. Mat alergiškiems žmonėms gyvūnai namuose – papildomas alergenas.
Vėliau prie Tito prikibo dar viena nemaloni liga – mikoplazma, dėl kurios metus jis nuolat kosėdavo, anot Nomedos, klaikiu, sausu kosuliu. Nuo jo vaikas būdavo gydomas didžiulėmis antibiotikų dozėmis, tačiau jos pagelbėdavo tik trumpam. Liga atsinaujindavo. „Kai Ulą pradėjo prižiūrėti mūsų naujoji gydytoja, pas ją nuvedžiau ir Titą. Jis taip greitai kaip Ula nesveiksta, tačiau kosulys, kuris buvo tapęs kasdienybe, dingsta”, – džiaugėsi Nomeda.
Nauja epidemija
Alergija laikoma viena sparčiausiai plintančių ligų, greitai pasieksiančių epidemijos lygį. Čiaudulys, sloga, ašarojančios ar paraudusios akys, bėrimai, kosulys, dusulio priepuoliai, pilvo ar galvos skausmai, svaigulys – vieni pagrindinių šios ligos požymių. Viena dažniausių alergijos ligų Lietuvoje yra bronchinė astma bei alerginis rinitas, arba šienligė.
Šiais laikais alergiją gali sukelti bet kas: saulė, dulkės, kosmetika, maisto produktai, sintetinės kiliminės dangos, namų erkės. Alergiją naminiams gyvūnams dažniausiai sukelia jų kailis, tačiau ne mažiau pavojingi gyvūnų pleiskanose ir seilėse esantys baltymai. Ši alergijos rūšis gali išsivystyti per kelerius metus, o simptomai neišnyksta net kelis mėnesius, kai jau nėra kontaktų su gyvūnu.
Tiesa, kai kurie amerikiečių mokslininkai įsitikinę, kad kūdikis, bent metus nuo gimimo augęs su kokiu nors naminiu gyvūnu, kaip tik visam gyvenimui įgauna stiprų imunitetą bronchinei astmai ir kitoms alergijos rūšims. Tie patys mokslininkai neatmeta ir dar vienos alergijos priežasties – antibiotikų. Jų atlikto tyrimo duomenimis, pradinukai, ankstyvoje vaikystėje bent kartą vartoję antibiotikų, pusantro karto dažniau skundėsi alergijomis ir pustrečio karto dažniau astma nei jų bendraamžiai.
Kuri iš šių versijų teisingesnė? Nomedos pagrandukų šuo nuo alergijos neapsaugojo. Tiesa, neseniai šeima vėl ryžosi įsigyti keturkojį ir tikisi, kad šįkart jo atsisakyti neteks.
