Nobel biocare

Neverbalinė kalba: (ne)matomi kūno žodžiai

Apie neverbalinio bendravimo egzistavimą imta kalbėti visai neseniai, vos prieš keturis dešimtmečius, nors  taip bendraujama jau tūkstantmečius. Nuo pat pirmos akimirkos, kai sutinkame kitą, dar nepasisveikinę pastebime, įvertiname jo išvaizdą, judesius, veido išraišką… Neverbalinė kalba – tai nėra tik laikysena: kalba ir jūsų rūbas, pasirinktos spalvos ir proporcijos su kūnu. Daugelis mūsų galime pasigirti mokantys bent po porą užsienio kalbų – o ar dažnas yra neverbalinės kalbos, kuria dalijasi visos tautos ir rasės, žinovas?

Žinovais galbūt taip greitai netapsime, tačiau siūlome progą susipažinti su neverbalinės kalbos menu Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos lektorės doc. dr. Raimondos Bitinaitės-Širvinskienės paskaitų cikle. Ta proga lektorei pateikėme keletą klausimų apie neverbalinę kalbą.

Kokią svarbiausią žinią mums perteikia neverbalinė kalba?

Ar žmogus pasirengęs komunikacijai, ar trokšta vienatvės, pirmiausia sužinome iš elgesio. Jei žmogus atsuka nugarą, visiems aišku, kad jis vengia bendravimo. Ir, atvirkščiai, besišypsantis žmogus linkęs užmegzti pokalbį. Kūno kalba – tai nuolat pulsuojantys pranešimai.  Pirmiausia tai komunikacijos priemonė, naudojama nuo priešistorės, nors tyrimai apie šią sritį pasirodė tik XX a. 8 dešimtmetyje. Kūno kalba – universali, žymiai greičiau suvokiama nei verbalinė kalba. Ja perteikia žymiai daugiau informacijos, tad išmokti ją tikrai verta.

Apie kūno kalbą pastaruoju metu girdime gana dažnai. Ne paslaptis: kuo tema populiaresnė, tuo dažniau žinios mus pasiekia iš neprofesionalų lūpų. Kokie mitai vyrauja apie kūno kalbą?

Dažniausiai kūno kalba siejama su viliojimu, gundymu. Negalima nuneigti, jog tai netiesa, bet kūno kalba žymiai sudėtingesnė, apima žymiai platesnį neverbalinės kalbos spektrą: nuo žvilgsnio, akių vyzdžių dydžio, odos spalvos pasikeitimo iki aprangos. Nuo palankumo iki priešiškumo ženklų.

Kiek vieninga yra kūno kalba: ar ji skiriasi tarp lyčių, rasių, skirtingų kultūrų? Ką, pažinę vieną jų, galime suprasti apie kitą?

Pagrindinė kūno kalba, kuri išreiškia emocijas, reakcijas yra būdinga įvairių kultūrų, skirtingų lyčių atstovams (pvz., išgąstis),  tačiau tiek vyrai tiek moterys, tiek baltieji tiek juodaodžiai, pietiečiai ar šiauriečiai turi ir išskirtinės kūno išraiškos  ženklų. Pavyzdžiui, tik vyrai seksualiai gundo judėdami iš lėto, šiek tiek primerkę akis, rankų nykščius paslėpę  stangriai prigludusių kelnių kišenėse.

Socialinė psichologija teigia: jei asmens žodžiai nesutampa su veiksmais, kitas žmogus kliausis veiksmais. Kur tarp žodžių ir konkrečių veiksmų įsiterpia neverbalinė kalba?

Kūnas nuolat transliuoja žinias. Jis gali ir visai nieko neveikti, bet kūno padėtis, akių žvilgsnis niekad „nenutyla“. Niekur neišnyksta ir mūsų kūno priedanga – apranga. Tai taip pat kūno dalis, ji siunčia pranešimą. Nekreipdami į jį dėmesio galime prarasti reikalingą kontaktą.

Kiek įmanoma sąmoningai valdyti savo kūno kalbą: ar ji visuomet išduos mūsų vidinius virpesius? O gal visai nereikia to bijoti?

Kūnas – geras instrumentas. Jį pažinus ir įvaldžius galima puikiai juo groti ir užkariauti pasaulį. Tačiau pasitaiko ir nevalingų jo judesių, tiesiogiai susijusių su netikėtomis situacijomis. Tada kūnas tampa išdaviku. Svarbu išmokti kūno kalbą – ne tik savo paties kūno pažinimui ir jo valdymui, bet ir gebėjimui pagauti melagį, apgaviką.

Ko lankytojai gali tikėtis iš Jūsų paskaitų? Ar jų metu būna ir praktinių užsiėmimų?

Kūno kalba, kaip ir bet kokia kalba, išmokstama įsimenant „žodžius“, tad praktika būtina. Paprastai po pasirinktos temos išdėstymo seka praktinis užsiėmimas atitinkantis teorijos temą. Vienais atvejais provokuojami „atsakymai“, kitais – užduodami „namų darbai“, dar kitais – tereikia tik pakartoti tai, kas buvo kalbama užsiėmimo metu. To pakanka kūno „žodžiams“ įsidėmėti.

Koks faktas apie neverbalinę kalbą yra įdomiausias ar netikėčiausias Jums pačiai?

Nustebau sužinojusi, kad siekiant pašnekovo palankumo teigiamai veikia  subtilus jo kopijavimas. Pasirodo,  žmonėms nesąmoningai patinka į juos panašūs pašnekovai. Taip pat netikėtas yra patarimas su vaikinu susiginčijusiai merginai stengtis jo neliesti: jei žmogus itin stipriai suirzęs, prisilietimas gali virsti dar vienu dirgikliu, ir padėtis tik pablogės. O mums, moterims, dažnai atrodo, kad apkabinimu galime užgesinti gaisrą.

Susidomėjusiųjų doc. dr. Raimondos Bitinaitės-Širvinskienės vedamais užsiėmimais laukiame ISC „Bendrakeleiviai“, Didžioji g. 34, Vilniuje. Paskaitų ciklas – 10 kassavaitinių užsiėmimų. Užsiėmimai atviri, jų pradžia – lapkričio 5 d. (antradienį). Vieno užsiėmimo kaina – 30 Lt, registruojantis visam ciklui iš karto taikome nuolaidą (ciklas kainuos 250 Lt).

Bernardinai.lt

TAIP PAT SKAITYKITE