Sebamed

„Neskaudantis“ ir niekaip nejuntamas cholesterolis gali tapti ūminio skausmo krūtinėje priežastimi ir lemti miokardo infarktą

Cholesterolis

Jis paprastai veikia tyliai ir nepastebimai, tačiau klastingai. Iš lėto uzurpuodamas kraujagysles, t. y., nusėsdamas ant šių sienelių, jis galiausiai organizme įtvirtina tokias vienvaldes pozicijas, jog nesunkiai gali parklupdyti kiekvieną iš mūsų. Net ir jauną, iš pažiūros visiškai sveiką bei stiprų. Jo pagrindinis taikinys – mūsų širdis ir kraujagyslės, o viena grėsmingiausių jo išprovokuotų būklių širdžiai – tai miokardo infarktas, arba, paprasčiau kalbant, širdies raumens žūtis, kai  užkemšama širdies raumenį maitinanti kraujagyslė. Į klausimą, kas šis tylusis žudikas, gydytojai kardiologai atsako vienu žodžiu – cholesterolis, ypač „blogasis“- mažo tankio lipoproteinų (MTL-Ch) cholesterolis.

Deja, bet sužinoti apie padidėjusią cholesterolio koncentraciją organizme, jei neatliekamas kraujo tyrimas, beveik neįmanoma. Kartais, kai cholesterolio koncentracija esti didelė, galima pastebėti cholesterolio sankaupų apie akis – ksanteliazmų, baltą žiedą akių rainelėje, bet iš esmės, kol nekyla komplikacijų dėl aterosklerozės pažeistų arterijų – cholesterolis yra nejuntamas. Tačiau nereikia laukti, kol niekaip nejuntamas cholesterolis taps ūminio skausmo krūtinėje priežastimi. Svarbu atminti, kad cholesterolio rodiklius galima labai lengvai sekti, o jį patį – valdyti. Tai būtina, norint sumažinti riziką sirgti išemine širdies liga, kuri kitaip dar vadinama širdies raumenį supančių vainikinių arterijų susiaurėjimo arba, liaudiškai  tariant, užsikimšimo liga, kurios pasekmė ir yra miokardo infarktas.

Kasmet Europos Sąjungos (ES) valstybėse diagnozuojama apie 13 milijonų naujų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų, o bendras sergančiųjų skaičius jau seniai perkopė 60 milijonų ribą. Lietuva, kad ir kaip būtų dėl to apmaudu, Europoje jau kurį laiką lyderiauja pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, o tarp šių ligų pirmaujanti mūsų šalyje yra jau minėtoji išeminė širdies liga, nulemta padidėjusio cholesterolio. Statistika negailestinga: mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje yra net 4 kartus didesnis nei ES šalių vidurkis.

Daugeliui baisesnė ne pati liga, o jos gydymas 

Šiuolaikinė medicina yra ypač pažangi, diagnostika ir gydymas kasmet tobulėja, o farmacinės kompanijos investuoja milijardus į naujų vaistų kūrimą, tad šiandien pacientas tikrai nebėra vienas lauke karys su klastingu ir tyliai veikiančiu priešu – cholesteroliu. Yra sukurta sudėtinių vaistų, kurių paskirtis organzime iškart veikti kelis cholesterolio apykaitos mechanizmus- ir patekimą iš žarnyno į kraują ir apykaitą kepenyse. Cholesterolį kontroliuoti jau galima ir naujausiais injekuojamais vaistais, kurie veikia nuo keleto savaičių, o naujausi – net iki pusės metų, sumažindami blogojo cholesterolio koncentraciją iki 50 procentų iškart. Nepaisant to, gydytojai kardiologai Lietuvoje vis dar dažniausiai gydo širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijas, daugeliu atvejų pacientai labiau bijo ne ligos, o paties gydymo, apie kurį dažniausiai turi neteisingą arba nepilną informaciją. Tuo tarpu aterosklerozės sukeltos širdies kraujagyslių ligos neretai parklupdo labai netikėtai, kartais, kaip kad ūminis miokardo infarktas pasireiškia staigia mirtimi, tą puikiai atsimename iš dienraščių ir portalų antraščių – kai tenka skaityti liūdnas naujienas apie mums žinomus aktorius, visuomenės veikėjus, politikus ar sportininkus, netikėtai iškeliavusius savo ketvirtajame – penktajame amžiaus dešimtmetyje. Tuomet kardiologų kabinetų duris užgriūna norintieji skubiai pasitikrinti sveikatą, o vėliau vėl pamirštama, kad tik savalaikė prevencija gali padėti laiku įvertinti esamą riziką susirgti aterosklerozine kraujagyslių liga, tuo tarpu laikantis sveikos gyvensenos bei pradėjus savalaikį gydymą, išvengti šių komplikacijų.

Baisiau ne sirgti, o būtent gydytis iš pradžių taip atrodė ir 50 metų jubiliejų neseniai minėjusiam Kaune gyvenančiam Modestui.  „Kad mano cholesterolis gerokai per didelis sužinojau visai atsitiktinai. Tai buvo maždaug prieš 20 metų. Profilaktiškai tyriausi sveikatą, dariausi įvairių tyrimų ir… gydytojai, pamatę rezultatus, tada susiėmė už galvos – mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, taip vadinamojo MTL-Ch („blogojo“), koncentracija kraujyje mušė visas įmanomas leistinas ribas. Tuo tarpu aš visiškai nieko nejaučiau“, – pasakoja vyras. Anot Modesto, gydytojai iš karto skyrė vaistų, paaiškino, kaip privalau koreguoti savo kasdienę rutiną bei įpročius. „Sunkiai jaukinausi šią diagnozę, juolab kad jaučiausi absoliučiai puikiai. O ir mano gyvenimo būdas buvo pakankamai sveikas, neturėjau žalingų įpročių, reguliariai nuo vaikystės sportavau. Galbūt tik per mažai ilsėjausi. Norėjau suprasti, kas kaltas dėl tokių aukštų cholesterolio rodiklių organizme. Gydytojai tai susiejo su genetika, mat mano senelis, mama turėjo bėdų su cholesteroliu. Senelis apskritai mirė gana jaunas, sulaukęs kiek daugiau nei 60 metų. Bet tada juk buvo visai kiti laikai, niekas nesigilino į cholesterolio sukeliamas ligas taip, kaip tai daro šiandien. Gerokai per didelis cholesterolis diagnozuotas ir mano jaunesniems broliams“, – neslepia pašnekovas.

Modestas tvirtina, kad sužinojęs savo diagnozę iš pradžių kurį laiką stengėsi vykdyti visus gydytojų nurodymus, papildomai ieškojo informacijos, daug skaitė. „Sąžiningai kurį laiką gėriau ir man paskirtus vaistus, tačiau labai to nenorėjau. Tad ilgainiui į statinų vartojimą pradėjau žiūrėti aplaidžiau, gėriau nebe kasdien, galiausiai visai lioviausi tai daręs, juolab kad mane nuo jų pykino“, – atvirai prisipažįsta vyras ir priduria, kad tai buvo lemiama  klaida.

Kraujagyslėje – stentas

Įsitikinęs, kad išsivers ir be vaistų, Modestas gyveno toliau. Dirbo, sveikai maitinosi, aktyviai sportavo. Sulaukus 45-erių, vyrą ištiko miokardo infarktas. „Aš vėlgi nieko blogo nejaučiau tądien. Žaidžiau tenisą, po treniruotės dar ir krosą prabėgau 12 kilometrų. Vakare paskambino draugas, su kuriuo labai seniai bendravau. Papasakojo, kad jį buvo ištikęs infarktas. Ši žinia mane taip sukrėtė, jog atrodo ir pačiam pradėjo trūkti oro, diegti krūtinėje. Labai susijaudinau. Pasimatavau kraujo spaudimą, šis buvo siaubingai didelis, tad iš karto nuvykau į Kauno klinikas. Gydytojai iškart atliko būtinus kraujo tyrimus, padarė elektrokardiogramą – lyg ir nieko blogo iš pradžių nenustatė, tačiau pakartotinai atlikus kraujo tyrimus – troponino tyrimu buvo patvirtinta infarkto diagnozė ir greitai atliktas kraujagyslių „zondavimas“ parodė, kad viena mano kraujagyslė buvo užsikišusi beveik aklinai. Taigi, dabar joje turiu stentą“, – pasakoja kaunietis.

Modestas neslepia, kad po šio įvykio reabilitacija buvo gana ilga. Ir ne tiek fizinė, kiek psichologinė. „Labai jautriai į viską reaguoju. Menkiausias stresas, blogesnė emocija ir, atrodo, širdį jau spaudžia, permušinėja. Be jokios abejonės, pakeičiau požiūrį ir į gydymą: dabar kasdien reguliariai vartoju vaistus. Labai džiaugiuosi, kad cholesterolio koncentracijai organizme kontroliuoti yra atsiradę leidžiamų preparatų. Man tokius vartoti labai patogu, nes nereikia to daryti kasdien“, – tvirtina pašnekovas.

Į klausimą, ką patartų kitiems, Modestas atviras: „Būtina tikrintis, tikrintis ir dar kartą tikrintis. Ypač jei tarp šeimos narių kas nors jau turėjo ar turi nusiskundimų dėl padidėjusio cholesterolio. Tikrintis privalu net jei savijauta ir puiki. Taip pat labai svarbu girdėti, ką sako gydytojas, reguliariai vartoti vaistus, nes „blogajį“ cholesterolį suvaldyti gali tik jie“.

Kas didina šansus susirgti?

Kaip tvirtina Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija  Dobilienė, būtina atminti, jog rizikos veiksnių sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra ne vienas. Vieni jų – nepakeičiami, kaip kad paveldėtas polinkis sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, vyriškoji lytis, amžius. Kiti esti susiję su nesveika gyvensena – rūkymu, nesubalansuota nesveika mityba, nejudra, socioekonominiais veiksniais, ilgalaikiu stresu, oro tarša ir kitomis ligomis: aukštu kraujospūdžiu, cukriniu diabetu.  Pagrindine priežastimi sirgti laikytinas per didelis, ypač „blogojo“, cholesterolio kiekis kraujyje, ypač kai esti ir kitų rizikos veiksnių. Aritmetika šiuo  klausimu gana paprasta: kuo daugiau rizikos veiksnių turi pacientas, tuo didesnis šansas jam aterosklerozė pasireikš jaunesniame amžiuje ir jis patirs miokardo infarktą. Pavyzdžiui, net ir nebūdami medikais, pacientai neretai savo iniciatyva būna budrūs ir atlieka tyrimų onkologinių susirgimų atžvilgiu, jei jų šeimoje buvo sergančių  šiomis ligomis. Tuo tarpu net žinodami, kad jų tėvai, broliai ar seserys, seneliai sirgo infarktu ar staiga mirė, ypač jaunesniame amžiuje, neina tirtis, nors dažniausiai ši nepalanki genetika esti susijusi su sutrikusia cholesterolio apykaita. Lietuvoje turime puikiai veikiančią širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą – reikia tik ja pasinaudoti ir atlikus tyrimus suprasti, kad gydo ne jie, bet gyvensenos pokyčiai ir vaistai“, – teigia profesorė.

Svarbu nepamiršti, kokiu tikslu yra vartojami vaistai

Profesorė Olivija Dobilienė pabrėžia, kad nors pacientas, kai jį ištinka liga, per labai trumpą laiką ir gauna nepaprastai daug įvairios informacijos, labai svarbu joje nepasimesti. „Gydymo klausimais būtina labiau pasitikėti medikais, mažiau kaimynais, draugais ar internete rastomis nuomonėmis. Viena vertus, labai lengva susipainioti tarp visų tų patarimų, ką galima, o ko nebereikėtų daryti, sergant širdies ar kraujagyslių ligomis, kita vertus – kiekvieno paciento atvejis yra labai individualus, tad tas kas tiko draugui, nebūtinai bus gerai jums“, – pastebi pašnekovė.

Anot profesorės, antrinės profilaktikos tikslas, jog liga nepasikartotų arba kad sveikatos būklė kuo ilgiau išliktų stabili. O tai pasiekti padeda reguliariai vartojami vaistai, kryptinga kai kurių gyvenimo įpročių kaita. „Be jokios abejonės, pacientai neretai bijo pradėti nuolat vartoti vaistus, bando ginčytis, diskutuoti, ar tikrai to reikia. Nerimauja, kad prie tablečių pripras, dažnas baiminasi šalutinių vaistų poveikių. Labai daug neteisingų mitų vis dar sklando visuomenėje, nors moksliniai tyrimai atlikti su tūkstančiais pacientų labai atsakingai juos įvertino ir paneigė.  Esminis dalykas mažinant cholesterolio koncentraciją kraujyje – tą daryti laiku, žinoti, kiek turime sumažinti, tikrai nežiūrėti, kokia yra vadinamoji cholesterolio  „norma“  tyrimo atsakymo lapelyje. Būtina tartis su gydytoju, išsiaiškinti individualią savo situaciją pagal turimus rizikos veiksnius ir esamas ligas, t. y., ar būtina sumažinti MTL-Ch mažiau kaip 1,4 mmol/l jei sergama kardiovaskulinėmis ligomis ir yra didelė infarkto rizika, ar  siektinas MTL-Ch turėtų būti mažiau kaip 1,8 mmol/l jei sergama kardiovaskulinėmis ligomis ir yra infarkto rizika, ar pakaks jei MTL-Ch bus mažesnis 2,6 mmol/l, jei asmuo sveikas. Neužtenka tik vartoti vaistus, reikia pasitikrinto po 1,5- 2 mėnesio vaistų vartojimo, ar gydymas tikrai efektyvus, ar tinkama vaistų dozė, ar nereikia kombinuoto gydymo. Antras svarbus principas – sumažinus MTL-Ch daugiau ar mažiau kaip 50 procentų, labai svarbu stengtis jį tokį ir išlaikyti. Vėlgi iš klinikinės praktikos žinoma, kad pacientui pavartojus medikamentus mėnesį kitą, kai ištiriamas jo MTL-Ch, rezultatas labai pradžiugina, tad vaistai numetami į šoną. Cholesterolio koncentracija vėl padidėja per kelias savaites. Tad naudos iš tokio kelių mėnesių „gydymo“ nėra. Taip pat neteisinga galvoti, kad cholesteroliui pakaks tik dietos, deja, ji gali padėti MTL-Ch sumažinti tik apie 20 procentų. Maisto papildai irgi veikia nepakankamai efektyviai, jų poveikis nėra nuolatinis. Tik vaistai veikia gerokai plačiau: stabilizuodami aterosklerotines plokšteles bei mažindami jų kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių, jie tuo pat metu mažina ir pakartotinių infarktų riziką. Labai puiku, kad vaistų pasirinkimas cholesterolio koncentracijai mažinti šiandien  yra didelis, kad yra inovatyvių preparatų, kuriuos pakanka vartoti tik kelis kartus per metus. Tai labai palengvina pacientų kasdienybę“, – pažymi prof. O.Dobilienė.

Skauda krūtinėje? Širdis šaukiasi pagalbos     

Kad žmogų galėjo ištikti infarktas, įspėja spaudžiančio, slegiančio pobūdžio pobūdžio stiprus skausmas krūtinėje, neretai su plitimu į kairę ranką, su silpnumu, dusuliu ar net pykinimu. Jei tokia savijauta vargina ilgiau nei pusvalandį, nepraeina ir ypač, jei blogėja, būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Anot O. Dobilienės, tokiu atveju svarbi kiekviena minutė, kiekvienas pusvalandis, kiekviena valanda, mat skausmas krūtinėje – tai ženklas, kad širdžiai negera, kad jai stinga deguonies, maisto medžiagų. „Jei kraujotaka širdies raumenyje sutriko, jau po 20 minučių pradeda žūti širdies raumens ląstelės. Kraujotakos laiku neatstačius, pakitimai tampa negrįžtami – vėliau formuojasi didelis randas, plečiasi širdis ir vystosi širdies nepakankamumas. Kaip minėjau, infarktas gali baigtis mirtimi, todėl patyrus skausmą krūtinėje negalima vykti į ligoninę savo transportu. Patyrus miokardo infarktą, nedelsiant atliekama angiografijos procedūra: nustatoma, kuri kraujagyslė „užsikimšusi“ ir ji atveriama, į ją implantuojant specialus skėtiklį – stentą. Tuo tarpu pavėlavus atvykti, uždelsus dieną ar kelias- net ir atvėrus kraujagyslę, širdies raumuo lieka negrįžtamai žuvęs. Esti atvejų, kai po savaitės praleistos namuose su ūminiu miokardo infarktu pacientai vėliau tampa kandidatais širdies transplantacijos eilėje“, – pažymi pašnekovė ir priduria, jog patyrus miokardo infarktą, jei žmogus nekeičia gyvensenos, įpročių, jei į vaistų vartojimą žiūri neatsakingai, išlieka labai didelė infarkto pasikartojimo rizika.  

Būtina pasitikėti medikais

Kaip teigia psichoterapeutas Olegas Lapinas, šiuolaikinis pacientas tam tikra prasme yra privilegijuotas, mat turi galimybę per kelias akimirkas gauti nepaprastai daug informacijos apie ligas, jų prevenciją, gydymo ir gydymosi būdus. Nepaisant to, sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje nemažėja. „Pacientus galima padalinti į dvi grupes. Viena jų – progresyvaus mąstymo žmonės, besirūpinantys sveika gyvensena, mityba, fiziniu krūviu, nemažai dėmesio skiriantys ligų profilaktikai, nebijantys būti patys atsakingi už save, įskaitant ir savo sveikatą, tikintys gydytoju specialistu ir klausantys jo patarimų. Kita grupė – konservatyvesnių pažiūrų, besilaikanti draugo, kaimyno ar bičiulio parekomenduotų dietų, kitokių sveikatinimosi patarimų, pateisinantys savo nepasitikėjimą gydymu ar vaistais kokiais nors kažkur perskaitytais ar girdėtais teiginiais, neva „farmacininkai nori tik pasipelnyti“, „gydytojai ir patys vaistų nevartoja, bet va savo pacientams kiša“ ir pan. Šita konservatyvesnė grupė yra nusiteikusi ne tik prieš gydymą ar gydytojus ir labiau tiki draugais ar internetu, šita grupė žmonių apskritai linkusi neigti bet kokį progresyvumą, ypač jei pastarasis yra susijęs su asmenine atsakomybe. Tokiems asmenims patogu gyventi komforto zonoje, nekeisti įpročių, pavyzdžiui, nepradėti sportuoti, nekeisti mitybos ir pan., nes tai reikštų prisiimti atsakomybę už savo savijautą. Juk kur kas lengviau vėliau ką nors apkaltinti: gydytoją, kad nugydė, vaistus, kad veikė ne taip kaip turėjo, visai pamirštant faktą, kad tie vaistai, tarkime, buvo vartojami nereguliariai ar visai nevartojami“, – pastebi O. Lapinas.

Anot psichoterapeuto, būtina įsisąmoninti, kad kiekvienas iš mūsų pats esame savo likimo kalvis. „Asmeniškai man labai džiugu matyti, kad Lietuvoje žmonės po truputį keičiasi, ypač jaunesnioji karta jau yra kitokia. Ji stengiasi, domisi, klausia, skaito, turi kritinį mąstymą, nebijo priimti sprendimų, įskaitant ir sveikatą. Vakarų valstybėse žmonės visada tikėjo gydytojo profesija iš principo, ją gerbė, konsultuotis ėjo pas specialistą, profesionalą, klausė jo patarimų, tuo tarpu mes labai ilgą laiką gydytoją rinkomės tik pagal pavardę ir apskritai aukščiau visko kėlėme savigydą. Tačiau turime atminti, kad tik mes patys esame atsakingi už savo sveikatą, už savo kraujospūdžio dydį, cholesterolio kiekį organizme“, – tvirtina psichoterapeutas.

TAIP PAT SKAITYKITE