Sergančiųjų alerginėmis ligomis pasaulyje kasmet daugėja. Greitas gyvenimo tempas, besikeičiančios klimato sąlygos, netinkamas maistas dažnai tampa įvairių alerginių reakcijų priežastimi. Alergenai žmogui gali sukelti ir retesnių tipų imunines reakcijas, o retais atvejais net ir mirtį. Todėl vos tik sužinojęs apie alergiją, sergantysis privalo kreiptis į gydytojus.
Ypatingai ši problema išryškėja šiltuoju metų laiku, pavasarį ir vasarą, kai žmonės dažniau būna lauke ir tiesiogiai susiduria su išoriniais dirgikliais – žiedadulkėmis, vabzdžiais bei atostogų metu užsienyje pirmą kartą ragaujamais egzotiškais patiekalais.
Apgaulingi simptomai
„Alergijos atvejų didėja ir ypač išsivysčiusiose šalyse. Manoma, kad pasaulyje apie 25 procentai žmonių galėtų būti alergiški, tačiau kiekvienoje šalyje yra skirtingai. O pajutus pirmuosius simptomus reikia skubėti kreiptis į alergologus”, – teigia Kauno medicinos universiteto vaikų ligų klinikos docentė alergologė-pulmonologė Laimutė Vaidelienė.
Gydytojai perspėja, kad įvairios alergijos labiausiai pasireiškia, kai pradeda žydėti medžiai, žolės, gėlės bei suaktyvėja vabzdžiai. „Medžių žiedadulkės būna anksti pavasarį, kovo-balandžio mėnesiais, žolės – gegužę-birželį, o liepos pabaigoje ir rugpjūtį yra piktžolių sezonas. Tai praktiškai visą vasarą, jei esi alergiškas kažkokioms žiedadulkėms, gali turėti simptomų”.
Atskirti, ar žmogus serga kokia nors alergija – ne visada paprasta. Dažniausiai negalavimai yra panašūs į peršalimą. „Jei turi alerginę slogą, arba net nežinai, kad ją turi, tai dažniausiai pasireiškia tokie simptomai: bėga nosis, ašaroja akys. Kai taip nutinka, dažniausi žmonės žino, kad tai galėtų būti alergija. Bet labai dažnai būna, kad yra užgulta, neprakvėpuojanti nosis, besikartojantys sinusitai ir daugiau nieko. Ypač vaikams taip būna. Tai dažnai žmonės net nežino, kad tai yra alergija. Kenčia, apsipranta su tuo ir nekreipia dėmesio”, – perspėja gydytoja.
Nesisaugant galima mirti
Išskiriamos kelios dažniausiai pasitaikančios alerginės ligos: odos alergija, vadinamasis topinis dermatitas, dažniausiai pasitaikanti vaikams (iki dešimties procentų) ir ją sukelia reakcija į įvairius maisto produktus. Taip pat įkvėpiamųjų takų alergija, kuri sukelia dvi ligas – bronchų astmą ir alerginį rinitą (alerginė sloga).
„Alerginio rinito paplitimas yra didelis, jį turi iki 30 procentų žmonių, tik ne visi serga sunkiomis formomis. Serga ir ne visi kreipiasi, nes nežino, kad serga. O ji pavojinga tiek, kad kvėpavimo takai yra vieningi – prasideda nosimi, baigiasi bronchais. Ir jei yra alerginė sloga, tai yra iki 70 procentų didesnė tikimybė išsivystyti bronchų astmai. Astma yra šiek tiek retesnė liga, vaikų serga iki 4-5 procentų, o suaugusiųjų apie 10-15 procentų”, – susirgimų statistiką vardina L. Vaidelienė.
Alergologė pastebi, kad nuo kai kurių reakcijų žmogų gali ištikti net mirtis: „Dar viena bėda, kuri vasarą aktuali – anafilaksinės reakcijos. Kartais jos reaguoja į maisto produktus, suleistas medžiagas, o kartais ir į bitės ar kito vabzdžio įkandimą. Nuo šių reakcijų galima mirti”.
„Antrą ar trečia kartą įkandus bitei, ištinsta visa galūnė, jei tai yra veidas – gali pradėti trūkti oro. Nepradėjus gydymo – galima uždusti. Pasitaiko, kad krenta kraujospūdis, darosi silpna, galima prarasti sąmonę ir jei laiku nesuteiksi pagalbos – gresia mirtis”, – konstatuoja specialistė.
Anafilaksines reakcijas gali sukelti ir maisto produktai – pienas, kiaušiniai, žuvis, šokoladas, citrusiniai vaisiai ir kiti produktai. „Paprastai žmonės žino, kokiems maisto produktams yra alergiški – tai žuvis, riešutai, labai dažnai ir jūros gerybės. Tie produktai kartais tiesiog įeina į kažkokio maisto sudėtį ir tu nežinai, kad ten, pavyzdžiui, yra riešutų. Bet vasarą atostogaujant, atsipalaidavus ir valgant jūros gerybes, tai tikrai gali nutikti”, – perspėja alergologė.
Atranda ir naujų ligų
Susidūrus akis į akį su problema reikia būtinai kreiptis į alergologą. Socialiai draustiems asmenims valstybinėse gydymo įstaigose išsitirti, kam esi alergiškas, nieko nekainuoja, tereikia gauti apylinkės gydytojo siuntimą. Paprasčiausius ir ne visada tikslius alergenų tyrimus taip pat nemokamai galima pasidaryti ir privačiose klinikose.
„Tai vadinami odos dūrio mėginiai, kai užlašinamas lašelis tam tikro alergeno ant odos ir per 15 minučių žiūrime, ar parausta. Bet tie tyrimai nėra labai tikslūs, ypač mažiems vaikams, kadangi jų oda nėra labai jautri ir kartais neparausta, net jeigu yra alergija. Be to, ten yra nedaug alergenų, dažniausiai darome 8-10 alergenų. O jų iš viso yra apie 3000”.
Kiekvienas žmogus, netgi neįtariantis, kad jam kada nors grės alergija, bet kada gali atlikti vadinamą 72 alergenų tyrimą – pagal 36 įkvėpiamų alergenų paletę ir pagal 36 maisto alergenų paletę. Toks tyrimas yra daug tikslesnis, negu odos mėginiai ir kainuoja įvairiai – nuo 150 iki 200 litų.
Neišgydo, bet prislopina
Atrasti ligą ir sužinoti jos priežastį svarbu, tačiau dar svarbiau yra pažaboti simptomus. Alergologai konstatuoja liūdną tiesą – alergija visame pasaulyje yra neišgydoma liga. „Yra simptominis gydymas, kai skiriami vaistai tam, kad nebūtų simptomų, arba yra vadinamoji imunoterapija. Tai toks metodas, kai tas pats alergenas, kuriam žmogus yra alergiškas, yra įleidžiamas į organizmą injekcijomis arba lašeliais po liežuviu ir organizmas po truputėlį pratinamas prie jo vis didinant dozę. Ilgainiui išsivysto imuninė tolerancija. Bet nutraukus tą gydymą, vėl alergija grįžta ir reikia iš naujo kartoti gydymą”, – sako specialistė.
Ir nuo trijų iki penkerių metų trunkantis pirminis gydymas atsieis nepigiai. Mėnesiui tokios injekcijos gali kainuoti apie 100 litų, taigi per gydymo kursą kaina šokteli iki 6000 litų. Jei simptomus reikia gydyti vaikui, vaistus kompensuoja valstybė. Tačiau suaugusiam jau teks mokėti iš savo kišenės. Nors paskolą iš banko imk. O kur dar profilaktinis gydymas?
