Reaguodami į šią savaitę išplatintą informaciją apie tai, kad dėl pavasarinio tirpstančio sniego radioaktyviųjų atliekų saugyklos Maišiagaloje teritorijoje gali susidaryti galimybė radioaktyviosioms medžiagoms patekti iš saugyklos kaupo į aplinką, Radiacinės saugos centro specialistai informuoja, kad ilgalaikė radiologinė šios teritorijos ir jos aplinkos stebėsena leidžia garantuoti, kad gyventojai tikrai nepatirs jokio neigiamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.
Radiacinės saugos centras, siekdamas užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, jau dešimtmetį atlieka uždarytos Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos ir teritorijos aplink saugyklą radiologinės būklės stebėseną.
Stebėsenos metu atliekami radiologiniai tyrimai, kurių paskirtis – įvertinti ar aplinkos komponentuose radionuklidų kiekiai nėra didesni už foninius lygius. Taip yra nustatoma, ar nėra pavojaus, kad mitybos grandinėmis iš saugyklos kaupo radionuklidai gali patekti į geriamąjį vandenį ar maisto produktus. Tam pavasarį ir rudenį iš saugyklos teritorijoje esančių gręžinių imami vandens mėginiai, saugyklos teritorijoje tiriamas dirvožemis bei matuojama dozės galia aplinkoje. Tiek saugyklos teritorijoje, tiek už jos ribų imami visi su mitybos grandine susiję mėginiai – pavasarį tiriama sula iš už saugyklos tvoros augančių beržų, rudenį renkami valgomieji grybai bei uogos ir saugyklos teritorijoje, ir aplinkiniuose miškuose.
Būtina akcentuoti faktą, kad saugos priemonės, pritaikytos rekonstruojant Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, žymiai sumažino radionuklidų skverbimąsi per kaupą į aplinką. Pritaikius atitinkamas priemones ir izoliavus kaupą nuo lietaus vandens patekimo, kontroliniuose gręžiniuose žymiai sumažėjo radioaktyvaus tričio kiekiai. Kadangi lietaus vanduo nuo kaupo yra surenkamas specialiai įrengta vandens surinkimo sistema, į kaupą vanduo nebesiskverbia, šį faktą paliudija ir tai, kad dalyje aplink kaupą išgręžtų gręžinių pastaruosius porą metų vandens visiškai nėra.
Praėjusiais metais didžiausias tričio tūrinis aktyvumas buvo nustatytas kovo 18 dieną paimtame mėginyje iš gręžinio Nr. 4.1 ─ (155±5) Bq/L ir buvo tūkstančius kartų mažesnis, nei matuotas iki saugos priemonių įdiegimo gręžinyje Nr. 4, kuriame ilgą laikotarpį iki saugyklos rekonstrukcijos buvo matuojami dideli tričio kiekiai. Tričio tūrinis aktyvumas kitų gręžinių vandenyje buvo foninio lygio, neaptikta tričio nei medžių suloje, nei vandenyje už saugyklos teritorijos.
2009 metais buvo surinkta virš 30 grybų mėginių saugyklos teritorijoje, už saugyklos tvoros bei vieno kilometro atstumu nuo saugyklos. Visų mėginiams atrinktų grybų rūšių mėginiuose 137Cs savitojo aktyvumo vidutinė vertė saugyklos teritorijoje ir už teritorijos tvoros buvo (95±16) Bq/kg ir ši vertė artima vidutinei vertei grybuose, surinktuose kilometro atstumu nuo saugyklos – (97±17) Bq/kg. Pačioje saugyklos teritorijoje rasti tik baravykai ir kazlėkai, kuriuose vidutinis 137Cs savitasis aktyvumas buvo (16±2) Bq/kg. Tai atitinka radionuklidų kiekius, kurie paprastai yra nustatomi ir kituose Lietuvos miškuose surinktuose grybuose.
Nuolat įgyvendinant šias tyrimų programas, už saugyklos esančioje teritorijoje gyvenantiems gyventojams galima garantuoti, kad radionuklidai nepatenka į aplinką, negali patekti į geriamąjį vandenį ar maistą. Yra pasitaikę atvejų, kai aplinkinių gyvenviečių gyventojai inicijavo savo auginamos paukštienos, naminių paukščių kiaušinių radiologinius tyrimų atlikimą. Ištyrus naminius maisto gaminius gyventojai buvo informuoti, kad maisto produktai yra saugūs, neužteršti ir jokio pavojaus žmonių sveikatai juos vartojant maistui nėra.
