Kauno visuomenės sveikatos centras (KVSC) informuoja, kad Kauno apskrityje kasmet auga užsikrėtusiųjų ŽIV skaičius. Iki šių metų spalio 1 d. Kauno apskrityje nustatyti 72 ŽIV užsikrėtę asmenys. Savalaikis ŽIV užsikrėtusiųjų išaiškinimas – svarbus uždavinys, tenkantis tiek medikams, tiek ir pačiam užsikrėtusiajam. Laiku diagnozavus ŽIV, galima laiku pradėti gydymą, pagerinti užsikrėtusiojo ŽIV ir jo šeimos narių gyvenimo kokybę bei užkirsti kelią tolimesniam infekcijos plitimui.
ŽIV/AIDS registruojama visuose pasaulio žemynuose. ŽIV užsikrėtimo bei AIDS ligos pasireiškimo atvejų daugėja pasaulyje ir Lietuvoje. Lietuvos AIDS centro duomenimis (2007-10-01) mūsų šalyje nustatyti 1273 ŽIV užsikrėtę asmenys: 1096 (86,1 proc.) vyrai ir 177 (13,9 proc.) moterys. AIDS diagnozuota 142 asmenims, iš kurių 53 mirė. Iki šių metų spalio 1 d. Kauno apskrityje nustatyti 72 ŽIV užsikrėtę asmenys.
Lietuvos AIDS centro duomenimis, dažniausiai Lietuvoje užsikrečiama vartojant intraveninius narkotikus (apie 76,0 proc. visų atvejų), heteroseksualinis kelias sudaro apie dešimtadalį (11,4 proc.), homoseksualinis kelias – 6,4 proc. diagnozuotų ŽIV užsikrėtimo atvejų. 6 proc. diagnozuotų ŽIV atvejų užsikrėtimo kelias nežinomas, vienas atvejis užregistruotas motinai ŽIV perdavus vaikui.
KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Laimos Babinskienės teigimu, ŽIV/AIDS yra ne tik medicininė, bet ir socialinė bei ekonominė problema, kurios sprendimas turi būti kompleksiškas. Svarbu kuo anksčiau išaiškinti užsikrėtusiuosius ŽIV. Specialistė rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistams ir visuomenei atkreipti dėmesį į užsikrėtusiajam ŽIV būdingus klinikinius ir epidemiologiniai požymius. Juos nustačius gali būti atliekami nemokami kraujo tyrimai dėl ŽIV.
Indikacijos pagal epidemiologinius požymius:
1. Asmenims, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiais ŽIV;
2. Asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas;
3. Vyrams, turintiems lytinius santykius su vyrais;
4. Asmenims, turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį;
5. Sergantiems sifiliu, gonorėja, chlamidijoze ir lytinių organų pūsleline;
6. Asmenims, patyrusiems lytinę prievartą;
7. Nėščioms moterims.
Indikacijos pagal klinikinius požymius:
1. Asmenys, kuriems krinta svoris (daugiau kaip 10 proc.);
2. Pastoviai ar nepastoviai karščiuojantys ilgiau kaip 1 mėn.;
3. Sergantys užsitęsusiomis ar pasikartojančiomis pneumonijomis;
4. Viduriuojantys ilgiau kaip 1 mėn.;
5. Sergantys tuberkulioze;
6. Sergantys onkologiniais susirgimais;
7. Sergantys Epšteino Baro (EBV) viruso infekcija ir vyresni kaip 18 metų;
8. Sergantys virusiniu hepatitu C nuo 12 iki 30 metų;
9. Sergantys burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;
10. Sergantys lytinių organų kandidoze ilgiau kaip 1 mėn. ar esant neefektyviam gydymui;
11. Turintys burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.;
12. Ligoniai, kuriems įprastinis gydymas dėl nežinomų priežasčių yra neefektyvus;
13. Asmenys su AIDS diagnozės įtarimu, net esant neigiamam atrankinio ŽIV antikūnų tyrimo rezultatui;
14. Asmenys, kurių kraujo nusėdimas didesnis kaip 65 mm/h.
Informuojame, kad nemokami kraujo tyrimai dėl ŽIV yra atliekami Lietuvos AIDS centro laboratorijoje, vadovaujantis 2001-08-09 LR SAM raštu Nr. 03-27-1691 „Dėl ŽIV nemokamo ištyrimo”, atsižvelgiant į tam tikrus klinikinius ir epidemiologinius asmens požymius bei atskiru 2006-12-29 LR SAM įsakymu Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų”.
Kraujas turi būti paimtas ir saugomas pagal geros praktikos taisykles. Tiriamiems asmenims turi būti atliktas prieštestinis ir potestinis konsultavimas dėl rizikingo elgesio ir lytiškai plintančių ligų. Kraujo mėginiai turi būti pristatyti į Lietuvos AIDS centro laboratoriją (Vytenio g. 59/37, Vilnius, IV aukštas, tel. 8-5-2337925, darbo laikas: 8-16 val.) su nukreipimu, kuriame turi būti nurodytas bent vienas iš pateiktų požymių ir kraujo mėginius atvežant ASPĮ transportu ar patikėtiniu bei siunčiant patį asmenį.
