Sveikatos politikai vėl svarsto galimybę įteisinti priemokas už medicinos paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose. Sumanymą įgyvendinus visiems ligoniams, išskyrus skurstančius asmenis, nereikėtų mokėti tik už būtinąją medicinos pagalbą.
Ši idėja kilo Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytoje darbo grupėje, kuri svarsto, kaip suvienodinti viešųjų ir privačių gydymo įstaigų teises. Pastarųjų pacientai iš savo kišenės primoka net ir už tas medicinos paslaugas, kurias pagal sutartis su gydymo įstaigomis finansuoja ligonių kasos.
Dauguma ligonių renkasi valstybines poliklinikas ir ligonines, kur bent jau oficialiai primokėti nereikia arba tik už kai kurias papildomas paslaugas pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką. Dėl to privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos pralaimi konkurencinę kovą ir reikalauja lygių teisių. Darbo grupės rezultatus Vyriausybei ir visuomenei ketinama pateikti kitų metų vasarį.
Ar sveikatos politika, įteisinus priemokas, nepaskatins žmonių vilkinti ligas, laukti, kol į gydymo įstaigą jie pateks kritinės sveikatos būklės, kad nereikėtų mokėti iš savo kišenės? Kaip tokius ketinimus vertina sveikatos politikai, medikai ir jų pacientai?
Raimondas Šukys, sveikatos apsaugos ministras:
– Mano požiūriu, reikalavimas, kad gyventojai primokėtų už medicinos paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose, pirmiausia pažeistų Pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją. Pagal ją gydymas mūsų šalyje yra nemokamas. Taigi pasiūlymą įdiegti priemokas už medicinos paslaugas valstybinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmiausia turėtume analizuoti ir svarstyti teisiškai. Į klausimą, ar mes privalėtume keisti Konstituciją, visų pirma turėtų atsakyti Konstitucinis Teismas.
Be teisinių, yra dar labai daug kitų šio pasiūlymo niuansų. Priemokų tema yra labai gili ir plati, todėl, nekalbant apie sprendimus, kad ir kokie jie būtų, net svarstymai turi vykti laiku ir būti pasverti. Galiu patvirtinti viena: šiuo metu niekas nerengia jokių projektų dėl priemokų už gydymą.
Zita Česnavičienė, Kauno Šančių poliklinikos vyriausioji gydytoja:
– Pacientams primokėti už paslaugas galbūt būtų sunku, juolab bedarbiams, pensininkams. Bet juk ir dabar dauguma pacientų moka už odontologijos paslaugas, medžiagas, primoka už fizioterapijos procedūras. Iš pradžių buvo nepasitenkinimo, bet dabar visi priprato.
Latvijoje gyventojai moka už registraciją pas gydytoją, jo iškvietimą į namus. Jei apie tai galvojama pas mus, idėją reikia rimtai apmąstyti, o sumos galėtų būti tik simbolinės. Tačiau ir tokios būtų paspirtis gydymo įstaigoms, nes viskas brangsta. Nemanau, kad šį uždarbį skirtume medikų atlyginimams. Lėšos būtų panaudotos pacientų paslaugoms gerinti. Galbūt tai būtų ir drausminamoji priemonė, nes ketvirtadalis iš anksto užsiregistravusiųjų nustatytu laiku pas gydytojus neatvyksta. Manau, kad nelegalaus mokesčio į gydytojo kišenę oficialios priemokos neišgyvendins.
Regina Malžinskienė, Krūties vėžiu sergančių moterų draugijos „Alma” pirmininkė:
– Toli gražu ne kiekvienas ligonis šiandien gali įsigyti gerų brangių vaistų, už kuriuos, nors ir kompensuojamus 100 proc., reikia primokėti. Vėžiu sergančių ligonių daugėja iš dalies dėl to, kad žmonės, gyvenantys atokesnėse šalies vietovėse, neturi pinigų kelionei į Kauno ar Vilniaus onkologijos centrus. Moterims, sergančioms krūties vėžiu, nebekompensuojamos nei krūtų protezų, nei liemenėlių įsigijimo išlaidos, nors anksčiau jos būdavo padengiamos. Norint įsigyti šių būtinų priemonių reikia mokėti 340–360 litų. Iš kur ligoniai ims pinigų priemokoms už gydymą?
Suprantu, kad mūsų valstybės biudžetas nėra didelis ir lėšų daug kam trūksta. Sveikatos apsaugos sistemai – taip pat. Bet ar racionaliai naudojamos tos lėšos? Apmaudu, kad sveikatos reforma, kuri jas turėtų taupyti, vyksta ligonio nenaudai.
