Lauke kasdien vis šilčiau, nutirpo sniegas ir atidengė viską ką slėpė. Tai, ką dabar matome parkuose, ant pievelių, vaikų smėliadėžėse ir panašiose vietose, tikrai nedžiugina, nes ten gausu šiukšlių ir gyvūnų išmatų, kuriose gali būti įvairiausių parazitinių ligų sukėlėjų, tarp jų – echinokokų ir toksokarų. Šį pavasarį tikimybė užsikrėsti yra itin didelė, nes visur yra labai užteršta.
Echinokokozė yra zoonozinė (gyvūnų platinama) liga, kurią sukelia Echinococcus genties kaspinuočiai. Lietuvoje labiausiai paplitusios cistinė ir alveokokinė echinokokozės. Parazito kiaušinėliai yra atsparūs ir gali išlikti gyvybingi įvairiomis aplinkos sąlygomis. Žmogus šia liga užsikrečia per nešvarias rankas, bendraudamas su šunimis, ant kurių kailio, liežuvio gali būti echinokokų kiaušinėlių arba narelių. Taip pat, užsikrėsti galima valgant neplautus vaisius, daržoves, užkrėstą vandenį.
Ligos požymiai priklauso nuo žmogaus organizme esančių cistų skaičiaus, dydžio, augimo tempo, aktyvumo, vietos, kurioje jos formuojasi. Echinokokozė gali ilgai nepasireikšti jokiais simptomais, vėliau prasideda silpnumas, pykinimas, padidėjęs prakaitavimas, sumažėja svoris, gali pasireikšti sunkumo jausmas, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, išsivystyti gelta, kosulys, dusulys ir kita.
Toksokarozė yra zoonozė, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės – toksokaros. Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę šunys ir katės. Dauguma užsikrėtusiųjų šia liga yra vaikai, kurie net nesusimąsto, kad paglostę šuniuką ar pažaidę smėliadėžėje ir nenusiplovę rankų gali susirgti ir net netekti regėjimo. Lietuvoje pernai ši liga buvo diagnozuota 82 gyventojams.
Žmogus toksokaroze užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius, daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose gali būti šunų ir kačių išmatų. Žmogus tiesiogiai nuo šuns užsikrėsti negali, tačiau šunys gali pernešti kiaušinėlius nuo užterštos aplinkos. Patekę i žmogaus organizmą toksokarų lervos (ištirpus kiaušinėlio apvalkalui) nukeliauja į kepenis, plaučius, akis ir kitus organus patekusios į kraują jos gali nukeliauti į įvairius audinius ir organus.
Užsikrėtus besimptomis laikotarpis gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir ilgiau. Toksokarozė simptomai priklauso nuo užsikrėtimo intensyvumo, vietos, kurioje randasi lervos, šeimininko imuninės sistemos, ligonio amžiaus ir kitų savybių. Šiai ligai būdinga ilga, nuo kelių mėnesių iki kelių metų trunkanti eiga. Keliaudamos lervos žaloja audinius, sukeldamos kraujotakos sutrikimus smegenyse, uždegimus ir kita, suirusios žmogaus organizme sukelia alergines reakcijas, kurios ypač pavojingos mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims. Lervos žmogaus organizme gali išgyventi net iki 10 metų.
Atsiradus šių ligų simptomams būtina kreiptis į gydytoją.
Alytaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Zelenienė primena, kad norint apsisaugoti nuo minėtų ligų labai svarbu:
♦ laikytis asmens higienos (atidžiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo darže, sode, prieš valgį, pažaidus su šunimis ar katėmis).
♦ prieš vartojant vaisius, daržoves, uogas, reikia juos stropiai nuplauti švariu tekančiu vandeniu, maistui negalima naudoti vandens iš atvirų telkinių.
♦ šunis ir kates reikia nuo mažens reguliariai gydyti nuo kirminų, net jei gyvūnas neišleidžiamas į lauką, rūpintis jų švara.
♦ neleisti šunims laižyti veidą, indus, kuriuos naudoja žmonės.
♦ šunis reikėtų vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse, neleisti augintiniams teršti aplinkos, surinkti jų išmatas į maišelius.
♦ tinkamai prižiūrėti vaikų smėlio dėžes (uždengti, pakeisti, perkasinėti smėlį).
Alytaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Asta Baranauskaitė,
tel. (8 315) 51 409 , mob. 8 62408107
