Žmogus yra ypatingas tuo, kad turi teisę į pasirinkimą. Jis nėra nei blogas, nei geras – jis visoks. Charakterio savybes, būdo bruožus jis turi tokius, kokius pats nori turėti ir sugeba įvaldyti. Mūsų būdas priklauso tik nuo mūsų pačių.
Kiekvienas mes turime ir teigiamų, ir neigiamų savybių. Pagal tai, kurias savybes mes labiau parodome, kurioms leidžiame dominuoti, tokius mus pamato ir priima aplinkiniai. Pavyzdžiui, yra kategorija žmonių, kurie pastoviai yra linksmi, pozityvūs, nuolat besišypsantys, lengvai bendraujantys. Ar jie tokie yra ištiktųjų? Nejaugi jie niekada nesusierzina, nepyksta, nepavydi, nejaučia apmaudo, nusivylimo? Žinoma, ne. Tokie žmonės yra arba pasirinkę aplinkiniams pateikti tik teigiamas savo būdo puses , o neigiamas (ar dalį jų) slepia savyje, arba yra puikiai įvaldę savo negatyvius bruožus.
Paanalizuokime šiuos du atvejus kiek išsamiau. Jei žmogus aplinkai save pateikia tik teigiamą, o jo viduje vyrauja neigiamos mintys, emocijos (pyktis, įniršis, pavydas, egoizmas ir kt.), pradeda kauptis pasąmoninė agresija. Ji mumyse kaupiasi kai dirbtinai slopiname savo neigiamus jausmus, emocijas, jų neišreiškiame ir pasiliekame tik sau, nežinodami kuo tai gali baigtis. Tą neretai daro pozityvų mąstymą praktikuojantys asmenys: jie mėgina mąstyti tik teigiamai, giliai viduje jaučiasi nelaimingi, slopina tikrąsias savo mintis ir emocijas, o problemų priežastis niekur nedingsta; ji tik nuslopinama.
Neigiamų emocijų valdymas – žymiai geresnis variantas. Valdyti savo neigiamas emocijas nėra taip sudėtinga ar neįmanoma. Svarbiausia prieš išleidžiant neigiamas mintis, emocijas stabtelėti ir užduoti sau klausimą: koks yra mano tikslas? Ir taip taps viskas daug aiškiau.
Panagrinėkime keletą konkrečių atvejų. Situacija šeimoje: vyras vėlai grįžta namo, neblaivus, nesklandžiai kalbantis… Kiekviena moteris tuo tikrai neapsidžiaugs, tačiau viena emocingai puls jį barti, šaukti, o kita minutėlę pagalvos, prisimins, koks jos tikslas su šiuo žmogumi (skyrybos ar ilgas laimingas gyvenimas) ir ramiai priims tą situaciją nesukeldama konflikto. Savo poziciją ji vyrui pateiks kitą dieną kai jis bus blaivus. Jei tikslas yra skyrybos, dar vienas konfliktas čia nepadės, tuomet belieka civilizuotai atlikti visas reikiamas procedūras.
Kitas pavyzdys – persivalgymas. Juk jis priklauso tik nuo mūsų pačių. Puikai visi žinome, kad jeigu daug valgysime, galime persivalgyti, o tuomet blogai jausimės. Čia mes vėl svarstome: koks mūsų tikslas – tiesiog pavalgyti, ar sklidinai prikimšti skrandį, aptingti ir blogai jaustis – ir priimame atitinkamą sprendimą.
Mes pykstame, nirštame, erzinamės, leidžiame sau apkalbėti ir kritikuoti kitus, bet ar susimąstome apie viso to pasekmes? Mūsų neigiamos mintys, emocijos sukelia ne tik stresinę būseną ar galvos skausmą, bet ir daug rimtesnių negalavimų. Atsiradus bet kokiems fiziniams negalavimams, skausmui, pirmiausiai dėmesį derėtų atkreipti į savo mintis, jausmus, juos gerai išanalizuoti ir padaryti išvadas, t.y. pasirinkti: ar noriu būti sveikas, laimingas, linksmas, ar sergantis, piktas, liūdnas. Taigi – koks Jūsų tikslas?
