Valdžia rado dar vieną taupymo šaltinį – neįgaliesiems skirtą biudžetą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė stipriai jį apkarpyti – per metus tos lėšos sudarytų 17 proc., bet antrojo pusmečio biudžetą dar teks nukirpti perpus. Neįgaliųjų organizacijų atstovai teigia, kad tai tiesiogiai paveiks apie 20 proc. Lietuvos gyventojų – 200 tūkst. neįgaliųjų ir jų šeimos narius.
„Gali tekti uždaryti 30 šeimos paramos centrų, keturis dienos užimtumo centrus, kuriuose palikę vaikus tėvai gali eiti į darbus, trejus grupinio gyvenimo namus, atsisakyti teisininkų konsultacijų, kurios itin svarbios psichinę negalią turintiems žmonėms, ir tai dar ne pabaiga”, – sakė Dana Migaliova, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis” prezidentė.
Jos teigimu, daugybė gerų politinių sprendimų užstringa biurokratijos labirintuose. „Tuose skyriuose, departamentuose, tarnybose ir t. t. formuojama nuomonė ir sprendimai, rengiami įsakymai, priimami sprendimai už visus neįgaliuosius. Ten į mus neatsižvelgiama jau seniai”, – sakė D. Migaliova.
„Mes sutiktume susimažinti lėšas tiek, kiek ir visi – 10 proc., tai sudarytų apie 4 mln. Lt. Galėtume sutaupyti administracinėje srityje, atsisakyti, tarkime, kultūrinių programų, bet taupyti žmonių kasdienių poreikių sąskaita negalima”, – sakė Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.
Neįgaliųjų atstovai baiminosi, kad greit žmonėms bus sudėtinga gauti net lazdelę ar vežimėlį, o užsidarius centrams, suburti žmonės turės išsivaikščioti kas sau, vėl didės socialinė atskirtis.
