Profesinių ligų valstybės registre pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 309 profesinių ligų atvejai. Palyginti su praėjusių metų tokiu pat laikotarpiu, profesinių ligų atvejų užregistruota 33 proc. mažiau. Gali būti, kad profesinius susirgimus sumažino ir nedarbas.
„Viena priežasčių galėtų būti didėjantis nedarbas Lietuvoje”, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų valstybės registro vedėja Danė Krisiulevičienė.
Pasak D. Krisiulevičienės, profesinių ligų struktūra iš esmės nesikeitė. Daugiausia užregistruota profesinių kaulų ir raumenų (47 proc.), ausies ir nervų sistemos (po 23 proc.) ligų, kurias sukėlė fizikiniai (vibracija, triukšmas) bei ergonominiai (krovinių pernešimas, kėlimas, pasikartojantys ir įvairiapusiški darbo judesiai, darbo poza) veiksniai.
Pagal sergamumą profesinėmis ligomis ir toliau pirmauja įrenginių, mašinų operatorių bei surinkėjų profesijų atstovai, kuriems tenka 63 proc. užregistruotų susirgimų. Antroje vietoje – kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, jiems šį pusmetį tenka 23 proc. profesinių ligų.
„Profesinės ligos Lietuvoje dažniausiai nustatomos vyresnio amžiaus žmonėms. Per šį laikotarpį daugiausiai profesinių ligų atvejų pasitaikė tarp 50 metų ir vyresnio amžiaus asmenų, tai sudarė 84 proc. užregistruotų profesinių ligų. Profesinėmis ligomis dažniau serga vyrai – pirmąjį šių metų pusmetį jiems teko 80 proc. visų profesinių ligų atvejų. 48 proc. visų profesinių ligų užregistruota nedirbantiems asmenims”, – sakė D. Krisiulevičienė.
