REXSAN

Nebeturite jėgų? Štai, ką turėtumėte valgyti, kad pavasarį pasitiktumėte žvalesni

Raugintos daržovės

Besibaigiant žiemai dažniau peršąlame, greičiau pavargstame ir jaučiamės išsekę. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad šią būseną lemia vitaminų sumažėjimas maiste, ne toks judrus gyvenimo būdas ir vitamino D stoka. Tačiau sau padėti galime vartodami tam tikrus maisto produktus, kurie atstatys jėgas prieš pavasarį. Prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad raugintomis daržovėmis ir daigintomis sėklomis praturtinti savo mitybą ne tik sveikatai palanku, bet ir pigu: jų ilgas galiojimo laikas, be to, užteks ne vienam kartui ir patiks visai šeimai.

Daržovių įvairovė – visus metus

Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, sandėliuojamos daržovės žiemos pabaigoje nebeturi tiek maistingų medžiagų kiek rudens pradžioje, bet jų įvairovė būtina visais metų laikais: „Artėjant pavasariui dažnai prasčiau jaučiasi papildomai vitamino D nevartojantys žmonės, o daugelį mūsų kankina sezoninis nuovargis, susijęs su saulės ir šviesos trūkumu. Saulė „išjudina“ mūsų hormonus, o žmogaus energija bei savijauta priklauso dar ir nuo šviesos trukmės paroje, tad besibaigiant tamsiajam laikotarpiui, greičiau tampame virusų aukomis“, – pastebi gydytoja dietologė.

Ekspertė sako, kad kai kurie žmonės tik vasarą linkę valgyti daugiau jiems įprastų daržovių, o žiemą savo mitybą nuskurdina, nevartodami įvairesnio augalinio maisto: „Pastebiu, kad šaltuoju metu neretai patingima pasiruošti daržovių patiekalų, nes šaknines daržoves reikia nulupti, dažnai ir termiškai apdoroti, o vasarą paprasčiau: pomidorą ar agurką užtenka supjaustyti. Tad neretai girdžiu tvirtinant, kad tai pagrindinės daugelio žmonių mėgstamos daržovės, o kitas jie vartoja retai arba net iš viso nevalgo. Tai – mitybos klaida.“

Kaip sau padėti geriau jaustis?

Kol šviežio derliaus dar laukiame, dr. Edita Gavelienė siūlo praturtinti mitybą daigais: jie yra didžiausias biologiškai aktyvių medžiagų koncentratas, skatinantis augalo vystymąsi bei augimą.

„Daiguose gausu antioksidantų, eterinių aliejų ir mineralinių medžiagų: geležies, cinko bei kalcio, reikalingų augalo augimui užtikrinti. Taip pat vandenyje tirpių vitaminų bei skaidulų, būtinų virškinimo sistemos veiklai, tad daigai yra maisto produktas, žmogaus mitybos racione pasitarnaujantis kaip vitaminas, o jų, baigiantis žiemai, tikrai reikia“, – teigia dr. E. Gavelienė ir pataria juos dėti į salotas, įvairius glotnučius, gardinti pusryčių sumuštinius bei sriubas.

Laukiant pavasario ir norint pigiai patobulinti mitybą, pravers ir nedaigintos sėklos, raugintos daržovės. „Visada verta paieškoti naujų skonių, paragauti rečiau ant mūsų stalo atsiduriančių produktų. Raugintose daržovėse gausu C ir B grupės vitaminų, skaidulinių medžiagų, yra geležies ir cinko. Jos itin naudingos virškinimo sistemos sveikatai, nes tokiose daržovėse esantys probiotikai prisideda prie žarnyne esančių gerųjų bakterijų sudėties puoselėjimo, gerina žarnyno veiklą ir bendrą organizmo būklę. O gerosios bakterijos gamina medžiagas, darančias įtaką kraujotakai, kepenų ir kitų organų bei sistemų veiklai, net mūsų emocijoms“, – tvirtina dr. E. Gavelienė.

Rinkimės vis kitokius daigus ir raugintas daržoves

Jei prieš keletą metų daiginti grūdai dar buvo naujovė, tai šiandien jų įvairovė parduotuvėse įspūdinga. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva vardija pirkėjų pamėgtus daigus: „Turime saulėgrąžų, porų, brokolių, raudonųjų kopūstų, liucernos daigų, taip pat jų mišinių. Norintiems sutaupyti ir apsipirkti pigiau, rekomenduojame sėklas susidaiginti patiems, tereikės specialiai daigams paruošto durpių žemės mišinio, kurio rasite mūsų lentynose.“

O užsiauginti daigų namuose visai paprasta, tereikia sėklas, skirtas daiginimui, per naktį pamirkyti šaltame vandenyje, kitą dieną į norimą indą įberti apie 1 cm žemių, jas gerai supresuoti ir suberti išmirkytas sėklas. „Tam, kad sėklos įsišaknytų, jas būtina prispausti kitu indu ar padėklu ir palikti kelioms paroms. Po to nuimti viršutinį indą, sėklas perkelti į saulėtą vietą ir nepamiršti laistyti. Maždaug po savaitės pamatysite pirmuosius daigelius“, – pasakoja komercijos operacijų vadovė.

Ji primena, kad kol nėra šviežio derliaus, naudinga rinktis raugintas daržoves: „Pirkėjai raugintų agurkų ar įvairaus skonio raugintų kopūstų su gardžiais priedais ras patogiose pakuotėse: kibirėliuose ar maišeliuose. Norintiems apsipirkti pigiau, patarčiau ieškoti privačios „Rimi“ etiketės raugintų bei raugintų troškintų kopūstų dėl palankaus kainos ir kokybės santykio.“

Pabandykite išsivirti gaivios raugintų agurkų sriubos – netikėtas skonis paįvairins pietų ar vakarienės meniu. 

RECEPTAS

Trinta raugintų agurkų sriuba

Sriubai reikės:

3 raugintų agurkų;

1 vnt. poro;

2 vnt. morkų;

2 vnt. bulvių;

1 vnt. svogūno;

2 skiltelių česnako;

2 v. š. aliejaus;

0,5 a. š. ciberžolių miltelių;

0,5 a. š. maltų kvapiųjų pipirų;

0,5 a. š. raudonosios saldžiosios paprikos prieskonių;

1 l vandens arba daržovių sultinio;

100 ml neriebios grietinės;

druskos, pipirų – pagal skonį,

krapų – patiekiant.

Gaminimo eiga:

  1. Stambiai supjaustykite agurkus, porą (baltąją dalį), morkas ir bulves. Svogūną ir česnaką susmulkinkite. 
  2. Gilioje keptuvėje ar puode nesvylančiu dugnu įkaitintame aliejuje trumpai apkepkite svogūnus ir česnakus, kol suminkštės. 
  3. Sudėkite į keptuvę morkas, bulves ir porą. Suberkite prieskonius: ciberžoles, kvapiuosius pipirus, saldžiąsias paprikas. Maišydami pakepkite 2 min. 
  4. Užpilkite verdančiu vandeniu ar sultiniu, kad būtų tik apsemta. Virkite, kol daržovės suminkštės. 
  5. Suberkite agurkus, druską bei pipirus. Pavirkite dar 15 min. ir nukelkite nuo kaitros. 
  6. Viską sutrinkite elektriniu trintuvu iki vientisos kreminės konsistencijos. 
  7. Patiekdami ant viršaus užpilkite grietinės ir pabarstykite kapotais krapais.

Skanaus!

TAIP PAT SKAITYKITE