Neįprasti atrodytų asmeninėje psichoterapijoje naudojami metodai – pasakų ir miško terapijos. „Pasakos padeda ir suaugusiesiems nusiraminti, atitrūkti nuo kasdienės rutinos, atrasti prasmę, atpažinti simbolius, pažadinti vaizduotę ir kūrybiškumą“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) psichologė Gertrūda Klimavičiūtė-Dvilevič. O miško terapiją NVC gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė pristato kaip moksliškai pagrįstą sveikatinimo metodiką ir kartu meną. „Šios terapijos metu žmogus mokosi, kaip įsileisti mišką į savo kūną ir užmegzti gyvą ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi“, – sako dr. G. Bulotienė.
Pasak psichologės Gertrūdos Klimavičiūtės-Dvilevič, pasakos ne tik jungia žmogų su kultūrine tradicija ir kolektyvine patirtimi, bet jose slypi gilūs archetipai ir metaforos, kurie rezonuoja su suaugusio žmogaus vidiniu pasauliu ir emocijomis, todėl pasakų poreikis išlieka aktualus visą gyvenimą. „Poreikis pasakoms taip pat atsispindi per pomėgį fantastiniam literatūros žanrui, mitams ir legendoms. Kadangi pasakų terapija nėra savarankiškas, atskirai nuo asmeninės psichoterapijos veikiantis metodas, galima teigti, kad ji nėra plačiai taikoma kaip atskira praktika onkologiniams pacientams. Visgi individualių terapinių procesų metu, ypač analitinės psichoterapijos kontekste, psichoterapeutai gali naudoti pasakų terapijos elementus kaip papildomą priemonę, pritaikytą konkretaus paciento poreikiams. Todėl pasakų terapija dažniau taikoma integruotai ir individualiai, o ne kaip atskira terapijos forma. Svarbu nepainioti pasakų terapijos su biblioterapija”, – sako G. Klimavičiūtė-Dvilevič.
Pasakų terapija apjungia meną ir psichoterapiją
Psichologė įvardija pasakų terapiją, kaip gilų psichoterapijos metodą, kuris naudoja pasakas, mitus ir simbolines istorijas kaip priemones, padedančias žmogui suprasti ir spręsti savo emocines, psichologines bei socialines problemas. „Remiantis Jungo analitinės psichologijos tradicija, kurioje itin reikšmingą indėlį padarė Marie-Louise von Franz, pasakos yra laikomos „švariausia“ ir „paprasčiausia“ kolektyvinio nesąmoningo išraiška. Jos atspindi archetipinius psichikos aspektus, kurie padeda atskleisti vidinius konfliktus ir ieškoti jų sprendimų. Pasakų terapija yra neatsiejama asmeninės terapijos dalis, kuri leidžia rasti naujus požiūrius bei sprendimo būdus. Šis metodas neapsiriboja vien tik vaikais – jis naudingas ir suaugusiems, padedantis ugdyti emocinį intelektą, psichologinį atsparumą bei geriau pažinti save. Terapijos metu psichoterapeutas gali pasakoti ar skaityti specialiai parinktas pasakas, atitinkančias kliento situaciją, arba skatinti patį klientą kurti pasaką. Vėliau kartu analizuojami pasakos simboliai, veikėjų sprendimai ir jausmai, siekiant atpažinti vidinius konfliktus ir skatinti jų sprendimą. Dažnai taikomi kūrybiniai metodai, tokie, kaip piešimas, rašymas ar vaidinimas, kurie padeda giliau įsijausti į pasakos temą.Taigi, pasakų terapija – tai meno ir psichologijos sintezė, kuri padeda asmeniui per archetipinius vaizdinius ir simbolius pažinti savo vidinį pasaulį, augti ir transformuotis“, – sako psichologė.
Pasakų terapija sergant vėžiu
Ne paslaptis, jog sergant onkologine liga, dažnai susiduriama ne tik su fiziniu skausmu, bet ir su daugybe jausmų – baime, liūdesiu, pykčiu, vienatve. „Kartais sunku apie tai kalbėti su artimaisiais ar net suprasti, kas vyksta viduje. Tokiais atvejais gali padėti pasakų terapija – tai vienas iš būdų psichologiškai sustiprėti. Psichologas kartu su pacientu naudoja senas istorijas, kuriose veikėjai įveikia išbandymus, kovoja su drakonais, keliauja per pavojus, kaip veidrodį – per jas galima pažvelgti į savo jausmus ir sunkumus. Pavyzdžiui, žmogus gali įsivaizduoti savo ligą kaip drakoną – gąsdinantį, stiprų, bet nugalimą. O save – kaip pasakos herojų, kuris, nors ir bijo, vis tiek eina pirmyn. Patirtys iš pasakų gali padėti ir realiame gyvenime rasti praėjimo kelius susidūrus su gyvenimo iššūkiais, įveikti sunkumus bei patikėti savimi savo vidine jėga.
Tradicinėse pasakose dažnai susiduriama su gėrio ir blogio kova – herojai įveikia įvairius iššūkius, išmoksta svarbių pamokų. Neigiami išgyvenimai pasakose leidžia mums saugiai susidurti su sunkumais ir įveikti juos simboliškai. Tai tarsi treniruotė mūsų vidiniam aš“, – aiškina G. Klimavičiūtė-Dvilevič.
Mažėja nerimas, grįžta vidinė ramybė
Tyrimai rodo, kad pasakų terapija padeda žmonėms sumažinti nerimą, geriau suprasti save, susigrąžinti vidinę ramybę ir net viltį. „Vienas iš tyrimų parodė, kad pacientai, dalyvavę pasakų terapijos užsiėmimuose, po kelių susitikimų jautėsi ramesni, drąsiau kalbėjo apie savo ligą ir sakė, jog atrado naują stiprybę savyje. Ši terapija nėra sudėtinga – jos metu gali būti skaitoma pasaka, kuri primena tai, ką išgyvena pacientas. Kartais žmogus pats sukuria savo istoriją arba ją nupiešia. Svarbiausia tai, kad šios pasakos padeda saugiai kalbėti apie dalykus, kuriuos sunku įvardyti tiesiai, o pasakų terapija gali būti veiksminga priemonė onkologiniams pacientams, padedanti jiems įveikti baimes ir rasti vidinę stiprybę kovojant su liga”, – sako psichologė.
Psichologas padeda pamatyti ir spręsti savo problemas
Pasakų terapijoje dažnai remiamasi psichoanalizės principais, ypač Karl Gustav Jung analitine psichologija. Pasakų terapija naudoja pasakas kaip simbolines istorijas, kurios padeda atskleisti ir suprasti pasąmoninius jausmus, konfliktus bei vidines problemas. Per pasaką žmogus mokosi pažinti save, atpažinti ir identifikuoti savo jausmus. Psichologas padeda pažvelgti į pasaką kitaip – užduoda klausimus, skatina pamąstyti, ką pasakos veikėjų patirtys reiškia asmeniškai.
„Taip galima pamatyti savo problemas iš naujos perspektyvos, suprasti jas giliau ir atrasti naujus sprendimus. Taip vyksta vidinis augimas – lyg mokymasis gyventi su sunkumais, o ne juos slėpti. Per pasaką galima įgyti drąsos, pasitikėjimo savimi ir rasti vidinę ramybę, kurios kartais gyvenime taip reikia. Todėl pasakų skaitymas kartu su psichologu – tai ne tik istorija, bet ir kelias į geresnį supratimą apie save ir gyvenimą“, – sako psichologė.
Skaitydami ar klausydamiesi pasakų, apmąstydami jų prasmę, žmonės gali patys atrasti daug naudingų dalykų apie save, bet gali sutrukdyti gynybos mechanizmai, kitaip tariant psichikos saugikliai, kurie bus kliūtis tam tikriems atradimams. „Norint gauti tikrai gilų ir saugų emocinį poveikį, labai rekomenduojama dirbti su specialistu. Specialistas padeda geriau suprasti, ką pasakos simboliai reiškia konkrečioje situacijoje, užduoda svarbius klausimus ir palaiko žmogų sunkiose emocijose. Taigi, nors savarankiškas pasakų skaitymas yra gera pradžia, darbas su specialistu leidžia pasiekti daug giliau ir rasti tikrai veiksmingus sprendimus“, – sako psichologė G. Klimavičiūtė-Dvilevič.
Miško terapijos nauda: sveikiems ir pacientams
Miško terapija arba miško maudynės – tai gamta paremta intervencija, kurios metu pasineriama į miško aplinką, patiriant gamtą per visus penkis pojūčius. Miško terapijos metu žmogaus organizmas yra veikiamas miško skleidžiamais kvapais, garsais, vaizdais ir miško oru. Tai yra lėtas buvimas miške, siekiant pagerinti fizinę, emocinę ir psichologinę žmogaus savijautą. Apie miško terapiją pasakoja gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė:
„Miško terapija gali būti asmeniškai atliekama veikla arba gali būti specialisto lydimas terapinis pasivaikščiojimas, miško aplinkoje atliekant fizinių ir psichologinių pratimų derinį. Dabar tarptautiniu mastu prieita nuomonės, kad miško terapija, kaip metodas apima profesionalų vedamas intervencijas miške su lėto ėjimo, aplinkos įsisąmoninimo elementais, siekiant išnaudoti atkuriamąsias natūralios aplinkos savybes.
Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad miško terapija padidina natūraliųjų žudikių (NK) ląstelių aktyvumą, jų kiekį ir priešvėžinių baltymų lygį limfocituose. Miško terapija turi įtakos gydant psichologinius simptomus, tokius kaip nerimas, depresija, nuotaikos sutrikimai, stresas. Tyrimai rodo, kad miško terapija yra labai efektyvus būdas gydyti su vėžiu susijusį nuovargį.
Užsiėmimas paprastai trunka nuo dviejų iki keturių valandų. Jį sudaro veiklos pagal standartinį modelį. Miško terapijos gidai nenurodo, ką dalyviai turi jausti, kadangi ryšys su gamta yra kiekvieno žmogaus prigimtyje. Miško terapijos gidai nėra terapeutai, gydo pati gamta. Gidai tik padeda užmegzti gilesnį ryšį su gamta, jie tarsi įveda į gamtą per malonius ir atpalaiduojančius būdus. Taip asmenys pagilina savo ryšį su mišku. Šis ryšys pirmiausiai ir duoda terapinę naudą. Dabar tarptautiniu mastu prieita nuomonės, kad miško terapija, kaip metodas, apima profesionalų vedamas intervencijas miške su lėto ėjimo, aplinkos įsisąmoninimo elementais, siekiant išnaudoti atkuriamąsias natūralios aplinkos savybes.
Reikia pažymėti, kad miško terapijai plėtojantis, trūksta standartizuotų metodikų, skiriasi užsiėmimų trukmė, atliekama veikla ir specifinės naudojamos natūralios aplinkos savybės. Kai kada vykdomos struktūruotos programos, kurių metu gidai vadovauja sąmoningumo pratimams, o kartais tai nestruktūruotas buvimas miško aplinkoje, tiesiog ėjimas ratu miško aplinkoje. Išryškėjo poreikis kurti standartizuotus protokolus, apibrėžiančius optimalią veiklą, trukmę bei sesijų dažnumą.
Kiek žinau, Lietuvoje nėra atlikta tyrimų, skirtų miško terapijos poveikiui Lietuvos populiacijai, onkologiniams pacientams. Kadangi tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad miško terapija gali būti veiksmingas papildomas gydymo būdas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai galėtų įtraukti struktūrines miško terapijos programas į gydymo planus, taip padidindami pacientų įsitraukimą ir skatindami jų didesnį savarankiškumo ir ryšio su gamta jausmą. Būsimi tyrimai galėtų sustiprinti įrodymų bazę ir dar plačiau išaiškinti miško terapijos vaidmenį psichosocialinėje priežiūroje.
Lietuvoje miško terapija priskiriama PASP (Papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiūra) paslaugų grupei, kaip fitoterapija, hirudoterapija, apiterapija ar endobiogenika.
Miško terapijos specialistus Lietuvoje šiuo metu ruošia LSMU Podiplominių studijų centras.“
