Gudručio vaistinė

Narkotikų politikos pokyčiai Lietuvoje: ar turėsime proporcingas bausmes bei lengviau prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas kovojantiems su priklausomybe?

narkotikų priklausomybė

Šiuo metu Lietuvoje numatytos bausmės už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą asmeniniams poreikiams – neproporcingos daromam nusižengimui, rodo Jungtinių Tautų (JT) Rytų ir Vidurio Europos ir Vidurinės Azijos narkotikų politikos komisijos vertinimas. Anot Lietuvos bei užsienio šalių ekspertų, dabartinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės politika turi būti keičiama taip, kad užtikrintų ne tik adekvačias bausmes, bet ir tinkamą pagalbą bei apsaugą žmonėms, norintiems įveikti nepriklausomybę.

„Bendras narkotinių medžiagų vartojimas Europoje šiuo metu yra išaugęs. To priežastis – ne klestinti juodoji rinka, o daugybė krizių, stresinių situacijų, kuriose šiuo metu atsidūrė visuomenė. Tai – karas Ukrainoje, nestabili ekonominė situacija, COVID-19 pandemija. Taigi, akivaizdu, kad narkotikų vartojimo draudimais sumažinti nepavyks. Vienintelis kelias – tinkamų žalos priemonių užtikrinimas ir adekvati kontrolė“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europoje ir JT Rytų ir Vidurio Europos ir Vidurinės Azijos narkotikų politikos komisijos narys Vytenis Andriukaitis.

Pirmojo JT Rytų ir Vidurio Europos ir Vidurinės Azijos narkotikų politikos komisijos (angl. The Eastern and Central European and Central Asian Commission on Drug Policy (ECECACD) vizito Lietuvoje tikslas – inicijuoti būtinas diskusijas, padėsiančias pasiekti pažangią ir įrodymais grįstą narkotikų kontrolės politiką Lietuvoje.

Administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė

Ekspertai įsitikinę – šiuo metu  Lietuvoje numatytos bausmės už mažų kiekių narkotinių medžiagų turėjimą yra neproporcingos padarytam nusižengimui. Baudžiamoji atsakomybė turi būti pakeista administracine.

„Svarbu įveikti mus varžančius stereotipus. Pavyzdžiui, mitą, kad jaunuolis, surūkęs marihuanos suktinę yra pasmerktas tapti „narkomanu“. Tai netiesa. Juk nesakome, kad surūkius vieną cigaretę tapsime priklausomi nuo tabako. O galėtume, nes tabakas – 4 kartus stipresnis už kanapes. Vis dėlto, už tabako vartojimą baudžiamosios atsakomybės nenumatome“, –  sakė V. Andriukaitis.

Anot buvusio Lenkijos prezidento, JT Rytų ir Vidurio Europos ir Vidurinės Azijos narkotikų politikos komisijos pirmininko Aleksander Kwaśniewski, baudžiamosios atsakomybės pakeitimas administracine prisidėtų prie efektyvios narkotikų politikos įgyvendinimo Lietuvoje.

„2000-aisiais metais, būdamas Lenkijos prezidentu, pasirašiau turbūt konservatyviausius narkotikų politikos įstatymus Europoje. Jie numatė, kad žmogus, turintis bet kokį kiekį narkotinių medžiagų, bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam grės 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo įstatymu paketu siekėme gero. Tikėjomės, kad taip sumažinsime narkotikų vartojimą Lenkijoje. Dėjome visas viltis, kad šie įstatymai prisidės prie ŽIV ir hepatito C paplitimo mažinimo visuomenėje. Deja, bet tokie įstatymai pirmiausia į kalėjimus uždarė narkotikus vartojusius, o ne juos platinusius asmenis. Daugiau nei pusė jų buvo jaunesni nei 24 metų amžiaus. Tai – jauni žmonės, kurių gyvenimai po to buvo stipriai apriboti. Lietuva šiuo metu turėdama baudžiamąsias, o ne administracines bausmes susiduria su tokiomis pačiomis problemomis. Todėl būtina imtis aktyvių veiksmų valstybiniu lygmeniu ir numatyti esminius pokyčius narkotikų politikoje“,  – teigė A. Kwaśniewski.

Buvęs Prahos miesto (Čekija) meras, psichiatras Pavel Bém taip pat kvietė atsisakyti baudžiamosios atsakomybės – dalinosi Prahos patirtimi.

„Kai pradėjau savo kadenciją kaip Prahos meras, galiojusią narkotikų politiką pakeitė nauja – už mažų kiekių narkotikų vartojimą buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Stebėjome šio sprendimo daromą įtaką. Deja, bet jokių teigiamų pokyčių neįvyko. Priešingai – narkotikų vartojimas tik išaugo. Džiaugiuosi, kad galiausiai pavyko ir vėl dekriminalizuoti mažų kiekių narkotikų vartojimą Prahoje. Tai leido sumažinti vartojimą ir padėti žmonėms, kuriems reikalinga pagalba“, – teigė P. Bém.

Žemo slenksčio kabinetuose teikiamų paslaugų nepakanka

Dar vienas svarbus naujos narkotikų politikos Lietuvoje tikslas – užtikrinti visapusišką, įrodymais grįstą pagalbą ir apsaugą žmonėms, norintiems įveikti priklausomybę.

Buvusio pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo vykdomojo direktoriaus prof. Michel Kazatckine teigimu, Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje narkotinių medžiagų sukeliamos žalos mažinimo priemonių akivaizdžiai trūksta.

„Apmaudu, kad nors ŽIV ir hepatito C injekcijų rodikliai Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje išlieka itin aukšti (1 iš 5 švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų Lietuvoje serga ŽIV, 1 iš 8 – hepatitu C), aiškių, moksliniais įrodymais grįstų priemonių kažkodėl nesiimama. Jau daugelį metų tyrimai rodo, kad palaikomasis gydymas yra veiksminga priemonė, padedanti įveikti priklausomybę. Adatų ir švirkštų keitimo programų veiksmingumas taip pat įrodytas – naujausi duomenys rodo, kad ši priemonė gali užkirsti kelią švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų užsikrėtimui hepatitu C ir ŽIV. Dėl šios priežasties raginame narkotikų politiką Lietuvoje keisti taip, kad ji užtikrintų būtinas žalos mažinimo priemones“, – spaudos konferencijoje kalbėjo prof. M. Kazatckine.

Vienybės trūkumas – vakarų bendruomenės silpnybė

Ukrainos saugumo tarnybos generolas, Eurazijos narkotikų politikos instituto vadovas Volodymyr Tymoshenko atkreipė dėmesį, kad negebėjimas priimti vieningų sprendimų – problema, galinti tapti tarpusavio susipriešinimo priežastimi.

„Ukrainoje šiuo metu vyksta žiaurus karas. Rodos, apie kokią narkotikų politiką galime kalbėti? Galime. Ir reikia. Fronte kovoja jauni vyrai, palikę namuose savo šeimas. Žūsta jų draugai, jų kasdienybė tapo neatsiejama nuo streso, nemigos ir nerimo atakų. Su šiais sunkumais žmonės neretai kovoja ir surūkydami kanapių suktinę. Tai ar už šią suktinę Tėvynę ginantis ir savo gyvybe rizikuojantis vyras turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn? Tai neadekvatu. Šiuo metu galiojančios bausmės – neproporcingos. Narkotikų politika privalo keistis“, – teigė V. Tymoshenko.

Anot buvusio Lenkijos prezidento, narkotinių medžiagų vartojimas gali augti ir ateityje.

„Šiuo metu mūsų regionas susiduria su dviem iššūkiais: besitęsiančiomis COVID-19 pandemijos pasekmėmis, pavyzdžiui pokovidiniu sindromu, ir Ukrainoje vykstančiu karu. Šie sunkumai sukelia papildomą stresą visuomenėje, kas, tikėtina, prisidės prie išaugusio narkotinių medžiagų vartojimo ateityje. Dėl šios priežasties itin svarbu peržiūrėti šiuo metu galiojančią narkotikų politiką taip, kad ji prisidėtų prie žalos mažinimo, o ne būtų pagrįsta tikslo – narkotinių medžiagų suvartojimo mažinimo – nepasiekiančiais draudimais“,  – teigė A. Kwaśniewski.

Šiuo metu Lietuvoje narkotikų politiką apibrėžia „Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 metų programa“. Šį dokumentą artimiausiu metu turėtų pakeisti atnaujinta jo versija – „Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir su narkotikais susijos žalos klausimais iki 2035 m.“.

Atnaujinta narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės politika bus papildyta atskira dalimi apie su narkotikais susijusios žalos mažinimą (pirmą kartą Lietuvos praktikoje) ir leis numatyti proporcingas padarytam nusižengimui bausmes už mažų kiekių narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms.

JT Rytų ir Vidurio Europos ir Vidurinės Azijos narkotikų politikos komisija

TAIP PAT SKAITYKITE