Krikščionių medicinos centras

Naktį pabundate išpilta prakaito? Jūs ne viena: gydytoja akušerė-ginekologė paaiškina, kaip kontroliuoti menopauzės simptomus

menopauzė
Menopauzė. Asociatyvi nuotrauka Pexels.com

Naktį prabundate išpilta prakaito ir besidaužančia širdimi? Su šiais simptomais menopauzės metu susiduria net 80 proc. moterų. Vienoms šis etapas trunka vos kelerius metus, tačiau kitoms karščio bangos, nemiga ir emociniai svyravimai gali tęstis dešimtmetį ar net ilgiau. Kodėl taip vyksta ir kaip sau padėti, pasakoja Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) gydytoja akušerė-ginekologė Neringa Kaupaitė.

„Lietuvos moterims menopauzė dažniausiai prasideda sulaukus 50–51 metų. Vienas dažniausių šio laikotarpio simptomų – karščio bangos, kurios kyla dėl sumažėjusio kiaušidėse gaminamo estrogeno kiekio. Šis hormonas tiesiogiai veikia smegenų termoreguliacijos centrą ir padeda palaikyti stabilią kūno temperatūrą“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.

Pagrindinė priežastis – hormonų pokyčiai

Karščio bangas dažniausiai lydi staigus veido, kaklo ir krūtinės paraudimas, intensyvus prakaitavimas bei stiprus šilumos pojūtis visame kūne. Taip pat gali pasireikšti dažnas širdies plakimas, nerimo jausmas, galvos skausmas ir svaigimas.

„Karščio bangos menopauzės metu moterims pasireiškia nevienodai – vienoms jos būna labai stiprios, o kitos jas jaučia minimaliai arba visai nepatiria. Jų intensyvumui įtakos turi genetika, nervų sistemos jautrumas, estrogeno mažėjimo greitis ir individualus organizmo jautrumas hormonų pokyčiams. Pastebima, kad moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą, dažniau patiria stipresnes karščio bangas“, – dalinasi N. Kaupaitė.

Rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, aštraus ar sūraus maisto vartojimas taip pat gali paaštrinti simptomus. Karščio bangas gali intensyvinti ir nuolatinis stresas, miego trūkumas, medikamentai, pavyzdžiui, kai kurie antidepresantai ar kraujospūdį mažinantys vaistai, taip pat sveikatos sutrikimai, tokie kaip skydliaukės ligos, lėtinis uždegimas ar anemija.

Menopauzė – ne kokybiško gyvenimo pabaiga

Jei menopauzės simptomai yra intensyvūs, trikdo kasdienę veiklą arba kartu pasireiškia stiprus širdies plakimas, dusulys, krūtinės skausmas, kraujavimas iš lytinių takų praėjus metams nuo paskutinių menstruacijų, naudinga apie tai pasikalbėti su savo šeimos gydytoju. Sunerimti verta ir tais atvejais, kai moterį vargina nuolatinis nuovargis, nemiga, panikos priepuoliai ar dažni šlapimo takų uždegimai.

„Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad menopauzės sukeltų simptomų gydyti neverta – esą juos geriausia tiesiog iškęsti. Tačiau šiuolaikinė medicina siūlo įvairių medicininių ir nemedicininių priemonių, padedančių juos sušvelninti, atsižvelgiant į jų intensyvumą. Kiekvienai moteriai, patiriančiai su menopauze susijusių pokyčių, vertėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju ar ginekologu. Paskyrus tinkamą gydymą, menopauzės laikotarpiu moteris gali gyventi visavertį gyvenimą“, – tikina gydytoja akušerė-ginekologė.

Kitas visuomenėje vis dar gajus mitas – pakaitinė hormonų terapija (PHT) yra kenksminga ir didina onkologinių ligų riziką. Visgi moksliniais tyrimais įrodyta, kad PHT yra viena veiksmingiausių priemonių menopauzės simptomams palengvinti ir gyvenimo kokybei gerinti. Ji efektyviai mažina vazomotorinius simptomus, makšties sausumą, pasikartojančių cistitų riziką, taip pat padeda sumažinti osteoporozės, demencijos bei širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybę.

Kaip palengvinti karščio bangas?

Karščio bangų dažnį ir intensyvumą gali padėti sumažinti tiek medikamentinės, tiek nemedikamentinės priemonės. Medikamentinis gydymas taikomas tuomet, kai moterį vargina intensyvios karščio bangos, dėl kurių nukenčia įprastinė gyvenimo rutina. Tokiais atvejais skiriama pakaitinė hormonų terapija (PHT), antidepresantai arba selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai.

„Nemedikamentinės priemonės taip pat gali būti veiksmingos. Pavyzdžiui, reguliari fizinė veikla – greitas ėjimas, plaukimas, pilatesas ar kardio treniruotės – padeda palaikyti gerą savijautą. Naudos suteikia ir streso valdymo metodai, tokie kaip kvėpavimo ar jogos pratimai. Taip pat svarbu laikytis subalansuotos mitybos: vengti alkoholio, kofeino ir aštraus maisto, o į racioną įtraukti daugiau baltymų, omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų bei daržovių“, – pasakoja Klaipėdos šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė N. Kaupaitė.

Ji priduria, kad pirmaisiais menopauzės metais karščio bangos dažniausiai būna intensyviausios. Laikui bėgant jos trumpėje ir silpnėja. Maždaug po 7–10 metų daugumai moterų jos visiškai išnyksta, tačiau kiekvienos moters patirtis yra individuali.

seraninas

TAIP PAT SKAITYKITE