REXSAN

Nacionalinio vėžio instituto gydytojai įkvėpė vilnietei Ritai jėgų sėkmingai kovai su plaučių vėžiu: buvo tikėjimas, kad nugalėsi

Plaučių vėžys

Lapkritis – plaučių vėžio žinomumo mėnuo. Nacionalinio vėžio instituto krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas pataria: net ir tie, kurie nerūkote, kartą per metus pasidarykite plaučių rentgeno nuotrauką. „Apie 80 proc. pacientų, kuriems nustatomas plaučių vėžys, liga yra išplitusi vietiškai arba metastazavusi į kitus organus. Daugėja moterų plaučių vėžio, taip pat vietiškai išplitusio vėžio atvejų.“

Vilnietei Ritai C. plaučių vėžys buvo diagnozuotas 2015 m. „Kovo mėnesį bus devyneri metai. Gyvenime nerūkiau. Apskritai, buvau sveikos gyvensenos šalininkė, lankiau jogą“, – pasakoja p. Rita. 

Tačiau, pasak moters, kosčiojimai, bronchitai kankino visą gyvenimą. „Rudenį prasideda ir taip iki pavasario. Žinoma, kreipdavausi į polikliniką, darydavo rentgeno nuotrauką. Penkerius metus nebesirgau bronchitu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimais. Ir, aišku, nebuvo reikalo daryti rengteno. Be jogos dar ir pilatesą pradėjau lankyti. Ir štai po gero krūvio pradėjo skaudėti nugarą, skausmas stiprėjo. Nuskubėjau pasidaryti rentgeno nuotrauką ir jau po to labai greitai patekau pas onkologus,“ – pasakoja  p. Rita.

Vasario mėnesį Nacionaliniame vėžio institute p. Rita susipažino su aplinka, gydytojais. „Labai gerbiu juos visus, būsiu visada be galo jiems dėkinga, būtent su jais bendraujant atsirado kažkoks įkvėpimas. Antras dalykas – iš vidaus tiesiog kilo adrenalinas, kai visa esybe pasijungi tai kovai. Tikrai buvo tikėjimas, kad tu nugalėsi. Darom, veikiam. Viskas ėjo ta kryptimi. Duobių man niekada nebuvo. Jaučiau, kad esu saugioje aplinkoje, ir tikėjau – bus rezultatas.

Gavau labai progresyvų gydymą. Prof. Saulius Cicėnas, iš pradžių planavęs operaciją, netrukus pasakė, jog nuspręsta pradėti gydymą kombinuota agresyvia terapija, vadinamuoju chemospinduliniu gydymu, po to – operacija. Taip, tokį gydymą ne kiekvienas atlaiko. Bet  viską aš atlaikiau, su didžiuliu tikėjimu.

Kovo mėnesį buvo pradėtas gydymas. Keturis mėnesius trukusi kombinuota terapija baigėsi birželį: iš ryto pastato lašelinę, po to atjungia, nusileidžiu į apačią, į Išorinės spindulinės terapijos skyrių, pasišvitinu, grįžtu ir vėl pastato lašelinę. Prisistatau į ligoninę pirmadienį, šios procedūros tęsiasi iki penktadienio ir savaitgaliui grįžtu namo. Pirmadienį vėl viskas tęsiasi. Iš pradžių neblogai laikiausi, bet paskutinį mėnesį jau buvo sunku. Teko gerinti kraujo rodiklius.

Kai buvo baigta chemospindulinė terapija, atliko PET tyrimą ir ne visi multidisciplininės komandos onkologai buvo tos nuomonės, kad reikia operuoti. Sakė, kad įvairiose šalyse tokiais atvejais taikoma skirtinga gydymo taktika – operuojama arba ne. Bet mes, mano šeima, norėjome operacijos, taip pat ir prof. S. Cicėnas buvo už operaciją. Ją irgi atlaikiau: atvira operacija, pašalino dalį plaučių, šonkaulių. Sudėtinga buvo po operacijos, pralaidumas buvo atsiradęs, bet po truputį grįžau į normalų gyvenimą.

Išeidama iš ligoninės buvau labai sulieknėjusi, todėl paklausiau profesoriaus, gal kokių papildų reikėtų susirasti, tuo metu buvo ryklio kremzlių preparatų, neva stabdančių navikų angiogenezę, banga. Profesorius ėmė juoktis, ir pasakė, kad jeigu taip būtų, tai jau nei vieno ryklio nebesutiktume pasaulio vandenynuose.

Valgyti iš tiesų reikia viską, kad tik pasitaisytum. Po ligos pora metų labai laikiausi sveikos mitybos. Bet dabar nevengiu šokolado gabaliuko, juk jis teikia džiaugsmo, naudingų medžiagų smegenų veiklai. Žinoma, klausausi organizmo, kai norisi mėsos – tai ir kumpio kąsnelį suvalgau, o dažniausia mėsa mūsų šeimoje – kalakutiena. Sveikesnių receptų esu pasirinkusi pyragams. Juk reikia prie kavos…

Na, ir kasmet tikrinuosi. Nors oficialiai nebepriklauso, bet einu. Ramiau gyventi,“ – savo ligos istoriją papasakojo p. Rita..

Plaučių vėžio diagnostikos gydymo ir naujienos

„Per paskutinius 15 metų diagnozuojant ir gydant plaučių vėžį įvyko ryškūs pokyčiai. Nors ankstyvųjų stadijų plaučių vėžys simptomų neturi, visgi pagerėjo šios ligos diagnostika. Kadangi žmonės pradėjo labiau rūpintis savo sveikata, daryti rentgeno tyrimus profilaktiškai, diagnozuojame daugiau ankstyvojo plaučių vėžio, kurį galime sėkmingai gydyti. Prie sėkmingos diagnostikos prisideda tai, kad Nacionalinis vėžio institutas (NVI) turi mikroinvazinę įrangą, kuri leidžia diagnozuoti net ir labai nedidelius pakitimus plaučiuose“, – sako prof. Saulius Cicėnas.

Pasak profesoriaus, didžiulė nauda pacientui, jog atsirado ir mikroinvazinė chirurgija. „Jei seniau, tam, kad operuotume pacientą, turėdavome atverti krūtinės ląstą ir atlikti atviras operacijas, dabar darome nedideles vieno pjūvio operacijas. NVI apie 60 proc. atliekamų plaučių operacijų yra mikroinvazinės“, – pasakoja prof. S. Cicėnas.

Gydant ankstyvųjų stadijų plaučių vėžį, atsiranda griežtesnių reikalavimų – tarptautinių standartų radikaliai operacijai atlikti. „Šių reikalavimų privaloma laikytis visiems, kadangi nuo to priklauso adjuvantinis ar papildomas gydymas. Atlikus operaciją pagal minėtus reikalavimus, galima tikėtis, kad pooperacinė chemoterapija su imunoterapija arba chemoterapija su taikinių terapija bus žymiai efektyvesnė, nei tik chemoterapija, kuri anksčiau buvo taikoma po operacijos. Šiuolaikinis adjuvantinis gydymas – tai imunoterapija ir taikinių terapija. Ši praktika taikoma pasaulyje. Lietuvoje šių vaistų dar neturime, bet tikimės, kad kitais metais jie atsiras ir mūsų šalyje. Jei prieš 10 metų kas nors būtų pasakęs, kad operacinis gydymas bus derinamas su kitais vaistais, tokiais kaip imunoterapija ar taikinių terapija, niekas to nebūtų supratę“, – sako prof. S. Cicėnas.

Pokyčiai medikamentais gydant plaučių vėžį

Kalbant apie ankstyvas stadijas, svarbi kita naujovė – ankstyvųjų stadijų plaučių vėžiu sergantiems pacientams tiek  ikichirurginio (neoadjuvantinio), tiek pochirurginio (adjuvantinio) gydymo metu taikoma imunoterapija arba taikinių terapija – priklausomai nuo naviko molekulinės sandaros. „Nustatę naviką, ištiriame jo molekulinę sandarą ir, jeigu randama genų mutacijų, į adjuvantinį ir neoadjuvantinį ankstyvųjų stadijų plaučių vėžio gydymą įtraukiami inhibitoriai ir imunoterapija kartu su chemoterapija. Tai yra nauja ankstyvųjų stadijų plaučio vėžio gydymo kryptis“, – sako NVI gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė.

„Esant vietiškai išplitusiam plaučių vėžiui, skiriamas spindulinis gydymas ir chemoterapija. Kalbant apie IV stadijos plaučių vėžio gydymą, atsirado daugiau gydymo kombinacijų – taikinių terapija ir imunoterapija su chemoterapija, švitinimu. Šie gydymo metodai derinami priklausomai nuo ligonio vėžio ląstelių tipo, ligos išplitimo ir kitų lėtinių ligų. Dar viena naujovė, kai kartu su chemoterapija taikoma  ir imunoterapija gydant smulkių ląstelių plaučių vėžį“, – sako gydytoja V. Gedvilaitė.

Pasak prof. S. Cicėno, svarbiausiu aspektu išlieka tai, kad žmonės turi rūpintis savo sveikata, ją tikrintis, ypač – rūkaliai. „Taip pat svarbu paminėti, kad nors rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio atsiradimo priežastis, nemažai sergančiųjų nerūko ir niekada nerūkė. Lietuvoje pradėta kurti plaučių vėžio patikros programa. Vyko SAM posėdžiai, sudaryta ekspertų darbo grupė, kuri ruošia įsakymą. Galbūt šią programą pradėsime nuo 2025 metų.

Jei bus įdiegta ši patikros programa, galėsime nustatyti daugiau ankstyvos stadijos plaučių vėžio atvejų. Šiuo metu Lietuvoje pagrindinė problema ta, kad pas mus pacientas atvyksta su jau pažengusia plaučių vėžio stadija. Jeigu plaučių vėžys diagnozuojamas ankstyvos stadijos, gydymo rezultatai yra geri: 5 metus išgyvena apie 70 proc. pacientų. Deja, tokių pacientų turime tik 20-25 proc.“, – sako profesorius.

Vis dar bijome klinikinių tyrimų

„Labai svarbu, kad pacientai gali dalyvauti klinikiniuose tyrimuose tokiu būdu gaudami patį naujausią gydymą tais vaistais, kurie Lietuvoje dar nekompensuojami. Svarbu, kad žmogus sutiktų dalyvauti tyrime, o pacientai, deja, vis dar bijo dalyvauti klinikiniuose tyrimuose“, – sako gydytoja pulmonologė V. Gedvilaitė.

 Pasak gydytojos, bandome kalbėtis, aiškintis, kodėl bijo, kur šaknys tos baimės. „Sako, bijau ir viskas. Sunku būna įtikinti, kad klinikiniame tyrime bus geresnis nei standartinis gydymas:pacientai gauna imunoterapiją ir naują tiriamąjį vaistą. Dalyvaudamas klinikiniame tyrime, pacientas yra griežtai stebimas pagal klinikinio tyrimo rekomendacijas. Naudodamasi proga, noriu paraginti pacientus, kuriems siūloma dalyvauti, būtinai dalyvauti, nes dažniausiai tai yra žymiai geresnė galimybė padėti sau gydant vėžį. Tikrai nereikia bijoti, nes gydytojai savo pacientams nenori pakenkti, o linki tik geriausio sprendimo ir vaisto kovoje su aršia onkologine liga“, – ragina nebijoti V. Gedvilaitė.

Kitas pavyzdys, sako gydytoja pulmonologė, pacientei, sergančiai išplitusiu plaučių vėžiu ir dalyvaujančiai klinikiniame tyrime po vieno tiriamojo medikamento kurso 40 proc. sumažėjo navikas. „Šiuo metu dar turime penkis aktyvius klinikinius tyrimus, į kuriuos dar galime įtraukti pacientus. Kituose tyrimuose įtraukimas jau yra uždarytas – tęsiame tų pacientų gydymą ir stebėjimą“, – sako gydytoja pulmonologė.

Apie spindulinę terapiją – sudėtinę plaučių vėžio gydymo dalį, pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Išorinės spindulinės terapijos skyriaus gydytoja onkologė radioterapeutė Rita Steponavičienė:

„Spindulinė terapija gydant plaučių vėžį yra labai svarbi ir taikoma visų stadijų šia klastinga liga sergantiems pacientams. Ankstyvų stadijų atveju yra taikoma stereotaksinė spindulinė terapija, taip pat galima ir stereotaksinė radiochirurgija. Atkreipiu dėmesį, jog stereotaksinė radiochirurgija yra spindulinės terapijos gydymo metodas ir neturi nieko bendra su rutiniška ir mums įprasta chirurgija.

Taikant stereotaksinę radiochirurgiją  pasiekiama labai didelė jonizuojančios spinduliuotės dozė taikinyje ir labai staigus tos dozės mažėjimas už taikinio ribų, leidžiantis maksimaliai saugoti greta esančius audinius ir organus. Šis metodas mūsų įstaigoje jau tapo rutinine klinikine praktika, taikomas nuo 2016 m. balandžio mėn. – taigi sukaupta nemenka patirtis.

 Lokaliai pažengusio plaučių vėžio atveju spindulinė terapija yra derinama kartu su chemoterapija ir toks gydymas vadinamas chemospinduliniu. Pacientui chemospindulinis gydymas gali būti skiriamas prieš operaciją ir po jo pacientas operuojamas. Toks gydymas reikalauja nemažai gydytojų kompetencijos ir paciento pasiryžimo įveikti ligą. Kasmet vis daugėja šiuo būdu gydomų pacientų, o rezultatai kalba patys už save.

Spindulinė terapija taip pat skiriama ir po operacinio gydymo, jeigu operacijos metu nepavyko pilnai pašalinti naviko. Ketvirtos stadijos plaučių vėžio atveju  spindulinė terapija bus skiriama paliatyviu tikslu: kraujavimo stabdymo, skausmo malšinimo, vena cava suspaudimo sindromo ir metastazių galvos smegenyse gydymui. Oligometastatinės ligos atveju, nors tai ir ketvirta stadija, galimas radikalus spindulinis gydymas.

Apibendrinant, noriu pasakyti, kad spindulinė terapija skiriama gydant visų stadijų plaučių vėžį. Manau, jog retas pacientas nesusiduria su spinduline terapija gydymo procese. Mūsų skyriuje inicijavome tyrimus, skirtus labai svarbiam spindulinės terapijos aspektui – spindulinės terapijos toksiškumo vertinimui. Šie tyrimai leido įdiegti sprendimus, mažinančius kardiovaskulinės sistemos, plaučių, stemplės ir hematologinio pažeidimo dažnį ir sunkumo laipsnį“.

TAIP PAT SKAITYKITE