Nobel biocare

Mūšis dėl vaistų kainų papildė partijų kasas

Partijas gausiai rėmusiems farmacininkams ne visai išdegė kai kurių verslininkų anksčiau naudotas triukas: duoti politikams pinigų, bet netrukus juos atgauti su procentais. Anksčiau kone visoms partijoms buvęs dosnus milijonierius Bronislovas Lubys praėjusiais metais politikams atsuko nugarą. Bet partijos neliko be maitintojų.

Kaip matyti iš praėjusią savaitę paskelbtų partijų finansinių ataskaitų, net kelios stambios vaistus tiekiančios ir jais prekiaujančios bendrovės pernai bandė sekti minėto magnato pėdomis – dėl visa ko paremti įvairių pažiūrų politikus. Dešimtis tūkstančių litų skyrę tiek valdančiajai daugumai, tiek opozicijai priklausančioms partijoms farmacininkai, ko gero, tikėjosi užsitikrinti politikų palankumą Seime svarstant su jų verslu susijusias įstatymo pataisas.

Bet šįkart išsipildė ne visi partijų rėmėjų lūkesčiai – šių metų sausį Seimo nariai pritarė vaistų kainų reguliavimui.

Tiesa, tos investicijos nebuvo visiškai bevaisės.

Kol Seime vyko aršios ir ilgos politikų diskusijos dėl nekompensuojamųjų vaistų antkainių, į farmacininkų kišenes kapsėjo milijonai.

Rėmė ir valdžią, ir opoziciją

Vieną didžiausių vaistų prekybos tinklų „Camelia” valdanti bendrovė „Nemuno vaistinė” pernai papildė ne tik valdžioje esančių konservatorių, bet ir opozicinių partijų kišenę.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams minėta bendrovė skyrė maksimalią 39 tūkst. litų auką. Tokią pat sumą pervedė ir į opozicinių „tvarkiečių” sąskaitą, o socialdemokratus parėmė 35 tūkst. litų.

Bendrovės generalinė direktorė Aušra Budrikienė „Lietuvos rytui” aiškino, kad sprendimas remti skirtingas partijas – jų indėlis į demokratijos ugdymą.

Remdami partijas farmacininkai esą tikėjosi visuomenei naudingų, apgalvotų, brandžių sprendimų, užtikrinančių šalies gerovę.

„Nenusivylėme, nes mūsų tikslas – prisidėti prie demokratijos ugdymo Lietuvoje”, – paklausta, ar už suteiktą finansinę paramą iš politikų sulaukė, ko tikėjosi, atsakė A. Budrikienė.

Pinigai – tik už idėjas?

Savo piniginę politikams dosniai atvėrė ir kitam stambiam didmenininkui „Tamro” priklausančios arba su juo susijusios penkios vaistinės. Liberalų sąjūdžiui jos paaukojo per 100 tūkst. litų.

Vaistų prekybos tinklą „Šeimos vaistinė” valdančios bendrovės „Tamro” vadovas Gytis Bendorius „Lietuvos rytui” aiškino, kad Liberalų sąjūdis jų paramos sulaukė už verslininkams priimtinas idėjas.

G. Bendorius tikino, kad sprendimas remti šią partiją nesusijęs su Seime svarstytomis Farmacijos įstatymo pataisomis: „Jos mums yra itin nepalankios, mes esame labai nusivylę. Valstybinis reguliavimas yra didelė klaida, bet ką padarysi.

Sveikatos apsaugos ministerijai vadovauja kiti liberalai”.

Liberalai bandė priešintis

Vis dėlto atrodo, kad dosnieji verslininkai žavėjosi ne vien Liberalų sąjūdžio idėjomis, bet tikėjosi ir kai ko daugiau.

Tai matyti ir iš šios partijos atstovų parlamente pastangų stabdyti vaistų kainų reguliavimą.

Antai Seime svarstant Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Farmacijos įstatymo pataisas Liberalų sąjūdžio atstovai Gediminas Navaitis, Dalia Kuodytė, Erikas Tamašauskas ir Dalia Teišerskytė ragino atsisakyti vaistų kainų reguliavimo.

Liberalai įregistravo atitinkamas įstatymo pataisas, bet kiti parlamentarai šių užmojų nepalaikė.

Tačiau sausio pabaigoje Seime priimant farmacininkams nepalankias įstatymo pataisas jau niekas neprieštaravo.

Politikus įveikė prezidentė

Kaip „Lietuvos rytui” pripažino buvusio sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko patarėjas Martynas Marcinkevičius, siūlymas nustatyti maksimalius vaistų prekybos antkainius Seime gerokai užsigulėjo.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo teigimu, rudens pradžioje parlamentą pasiekusioms pataisoms iš pradžių prieštaravo ne tik liberalai: „Seime dėl siūlymo nustatyti maksimalius vaistų antkainius buvo daug aistrų, vyko arši kova.

Tam priešinosi ne tik opozicija, bet ir dalis Sveikatos reikalų komiteto narių. Net komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas nuomonę dėl vaistų kainų reguliavimo pakeitė tik po vizito pas prezidentę. Tuomet mūsų siūlymai pagaliau sulaukė ir kitų komitetų pritarimo.

Po to, kai savo poziciją pakeitė net A.Matulas, kitiems parlamentarams, matyt, tapo nebepatogu priešintis ir balsuoti kitaip. O galbūt tiesiog pavyko įtikinti, kad siūlymas – teisingas”.

Vis dėlto, anot M. Marcinkevičiaus, paskelbta informacija apie įstatymo pataisų svarstymo išvakarėse partijas pasiekusią farmacininkų finansinę paramą leidžia daryti tam tikras išvadas.

„Labai džiaugiausi, kad tame sąraše nėra mūsų partijos.

Apie kitas nenorėčiau kalbėti, klauskite rimtesnių šios srities specialistų.

Bet akivaizdu, kad farmacininkų investicijos, bent šiuo atveju, nepasiteisino”, – juokėsi Liberalų ir centro sąjungai priklausantis ministro patarėjas.

Parama jau atsipirko?

Bet tvirtinti, kad farmacininkų investicijos į partijas nuėjo perniek, matyt, dar nereikėtų.

Nors Seimas pritarė pataisoms, kurių įsigaliojimas numatytas balandžio 1-ąją, antkainiai vis dar nėra nustatyti.

Juos turėtų patvirtinti Vyriausybė. Tačiau kol kas nutarimo projektas dar tik derinamas.

M. Marcinkevičius mano, kad patvirtinti antkainius pavyks laiku. Anot jo, prognozuojama, kad nustačius maksimalius antkainius vaistai vidutiniškai turėtų atpigti 10 procentų.

Bet nemažai kitų „Lietuvos ryto” kalbintų specialistų abejojo, ar antkainių mechanizmas pradės veikti, kaip numatyta. Gali būti, kad pigesnių vaistų, jei jie vis dėlto atpigs, kaip žadama, teks palaukti dar bent keletą mėnesių.

Tokiu atveju kiekvieną mėnesį į įvairias partijas parėmusių farmacininkų kišenę prikapsės po 6-7 mln. litų.

Be to, vien tai, kad daug aistrų Seime kėlęs įstatymas įsigaliojo ne nuo sausio 1-osios, kaip anksčiau tikėtasi, farmacininkams jau leido sutaupyti apie 20 mln. litų.

Tikslių skaičiavimų dar nėra

Tyrimą atlikusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nustatė, kad, patvirtinus siūlomus maksimalius antkainius 100 populiariausių vaistinių preparatų, farmacininkai per metus gali netekti per 32 mln. litų.

Tarnybos vadovo Gintauto Barcio teigimu, koks bus pasiektas efektas nustačius maksimalius antkainius visiems nekompensuojamiesiems vaistams, nėra tikslių apskaičiavimų: „Labai apytiksliai ši suma gali siekti apie 80 mln. litų”.

Turėtų prižiūrėti teisėsauga

„Svarbiausia problema yra ne ta, kad pati tvarka nėra pakankamai gera. Problema ta, kad nėra efektyviai veikiančios institucijos, kuri tokią tvarką prižiūrėtų”, – taip apie partijų finansavimą pareiškė premjeras A. Kubilius.

Konservatorių lyderio nuomone, finansavimo tvarkos priežiūra turėtų užsiimti teisėsaugos institucijos: „Iš karto po rinkimų raginau STT ir Valstybės saugumo departamentą, kitas teisėsaugos institucijas apsispręsti, kuri iš jų prisiimtų šią atsakomybę. Tuo metu visi labai gąsdinosi, labai bijojo tokios atsakomybės.

„Bet dabar, turint ES ekspertų paramą, manau, priežiūrą atliks ne Vyriausioji rinkimų komisija, pakankamai palaida ir nepakankamai efektyvi, bet viena ar kita teisėsaugos institucija”, – pridūrė jis.

 

 



LRT

TAIP PAT SKAITYKITE