Nobel biocare

Mus žalojantys įpročiai

Žmonės pasižymi daugybe destruktyvių poelgių, rašo Livescience.com. Mes meluoja, vagiame, išdavinėjame, tatuiruojamės savo kūnus, žudome save ir kitus. Kodėl taip elgiamės? Mokslas tai paaiškino. Supraskime keleto destruktyviausių žmogaus poelgių priežastis.

Paskalos

Mokslininkai teigia, kad paskalos yra evoliucijos pasekmė. Oksfordo universiteto primatologas Robinas Dunbaras sako, kad žmonės naudoja paskalas palaikyti socialinius ryšius. Paskalos nustato ribas tarp žmonių, padeda labiau pasitikėti savimi, parodė tyrimai. Be to, svarbiausia, kad paskalos padeda žmonėms suartėti, nes kai du žmonės apkalbinėja trečią, jie tampa artimesni.

Lošimai

Lošimas yra užkoduotas mūsų genuose, būtent todėl šis dažnai griaunantis elgesys yra toks dažnas. Lošia net beždžionės. Mokslininkai tyrė beždžionių potraukį lošti. Jie pastebėjo, kad pradėjusios lošti beždžionės nebegalėjo sustoti.

Praeitais metais publikuotas tyrimas parodė, kad „beveik laimėjimo” jausmas verčia žmogų žaisti toliau, nes buvimas arti laimėjimo jį įpareigoja tęsti žaidimą.

Stresas

Stresas gali būti mirtinas. Jis gali sukelti širdies problemas ar net susargdinti vėžinėmis ligomis. Stresas taip pat gali sukelti depresiją, kuri gali nuvesti žmogų iki savižudybės, kito unikalaus žmogaus destruktyvaus elgesio.

Su stresu sunku susidoroti, nes šiuolaikinis gyvenimo ritmas, internetas ir kitos technologijos ištrynė ribas tarp darbo ir laisvalaikio. Pagal naujausius tyrimus pusė amerikiečių dirba ne tik darbe, bet ir namuose, jiems trūksta miego ir poilsio, todėl vis daugiau žmonių kenčia nuo streso. Sveikatos ekspertai sako, kad mankšta ir miegas gali padėti atsipalaiduoti ir kovoti su stresu.

Auskarai ir tatuiruotės

Piešiniai ant kūnų, pradurtos lūpos ir ausys, dažniausiai religiniais sumetimais, žmonėms būdingi nuo seniausių laikų. Šiuolaikiname pasaulyje žmonės tai daro dėl grožio ar kad pritaptų prie tam tikros grupės žmonių. Psichologijos ekspertai teigia, kad žmonės jaučiasi laimingesni, kai atrodo geriau. Jie labiau pasitiki savimi, todėl jiems geriau sekasi. Ir tai yra svarbu, nes mūsų visuomenėje žmogaus išvaizda yra itin sureikšminta.

Patyčios

Tyrimai parodė, kad daugiau nei pusė vidurinės mokyklos mokinių patiria patyčias. Europoje 2009 metais atlikta studija parodė, kad tie vaikai, kurie tyčiojasi iš bendraamžių mokykloje, linkę taip pat elgtis ir namuose su savo broliais ir seserimis. Tai leidžia mokslininkams daryti prielaidą, kad tyčiojimosi išmokstama namuose. Patyčios nėra vien tik vaikiškas žaidimas. Tyrimai parodė, kad beveik 30 procentų amerikiečių kenčia patyčias darbe iš darbdavių ir kolegų pusės. Kodėl žmonės taip elgiasi? Psichologai sako, kad tam, jog įgytų tvirtesnį statusą ir galios tam tikroje žmonių grupėje. Kai kuriems žmonėms sunku atsispirti patyčioms ir jie nesąmoningai įsijungia į tokius veiksmus, neturėdami svarbių motyvų.

Melas

Kodėl mes meluojame? Tai susiję su pasitikėjimu savimi, sako mokslininkai. Kai žmogus pajaučia, kad kėsinamasi į jo pasitikėjimą savimi, jis nesąmoningai pradeda meluoti. Mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė, kad 60 procentų žmonių pameluoja vieną kartą per 10 minučių. Meluoti nėra lengva. Tyrimas parodė, kad sakydami melą mes užtrunkame 30 procentų ilgiau laiko, nei sakydami tiesą. Taip pat neseniai atlikti tyrimai parodė, kad tokios naujos technologijos, kaip elektroninis paštas, sukūrė sąlygas žmonėms meluoti daug dažniau nei ankščiau.

Žinomi atvejai kai ir gyvūnams būdinga apgaudinėti savo gentainius.

Išdavystė ir apgaudinėjimas

Vienas iš penkių amerikiečių mano, kad mokesčių slėpimas nėra joks nusikaltimas, vienas iš dešimties tokią pačią nuomonę turi ir apie sutuoktinio išdavinėjimą. Blogiausiai išdavinėti sekasi aukštos moralės žmonėms, pastebi ekspertai, nes jie negali ilgą laiką apgaudinėti aplinkinių, juos pradeda graužti sąžinė.

Garsenybių ir politikų išdavysčių istorijos visuomenėje sukūrė požiūrį, kad išdavinėti gali tik įtakingi ir galingi žmonės. Todėl išdavystė netgi tapo gero gyvenimo ir sėkmės ženklu.

Vogimas

Dažniausiai žmonės vagia, kai negali sau leisti įsigyti daiktų, tačiau kartais vagia vien tam, kad pajaustų adrenaliną. Tyrimas parodė, kad iš 43 tūkst. žmonių 11 procentų yra ką nors pavogę parduotuvėje vien dėl smagumo. Mokslininkai mano, kad vagiant, taip pat kaip ir vartojant alkoholį, narkotikus ar lošiant, žmogaus smegenyse išsiskiria malonumo jausmą sukeliančios medžiagos.

Mokslininkai mano, kad vagiliavimas gali būti užkoduotas mūsų genuose.

Polinkis į smurtą

Smurtas, lydėjęs žmogų per visą jo istoriją, leidžia manyti, kad yra užprogramuotas mūsų genuose. Įrodymai rodo, kad žmonės nuo seniausių laikų naudojo smurtą ir jo mėgavosi taip, kaip mėgaujasi seksu, maistu ar narkotikais. Mokslininkai teigia, kad agresija pasireiškia tada, kai kėsinamasi į žmogui svarbiausius dalykus: partnerį, teritoriją ar gyvybę. Jie taip pat padarė išvadą, kad po agresijos priepolio žmogaus smegenyse išsiskiria dopaminas, kuris suteikia „apdovanojimo” jausmą. Mokslininkai mano, kad ankščiau agresija buvo svarbi žmogui, kaip išlikimo priemonė. Jie taip pat pastebi, kad žmonės yra žiauriausi iš visų gyvūnų.



TAIP PAT SKAITYKITE