Nors motinystė dažnai romantizuojama kaip vienas gražiausių gyvenimo etapų, realybėje daugeliui moterų tai tampa didžiuliu fiziniu, emociniu ir psichologiniu iššūkiu. Viena iš temų, apie kurią vis dar kalbama per mažai – pogimdyminė depresija. Pasak sveikatos sprendimų centro „Antėja“ psichiatrės Gretos Domantaitės, ši būklė yra dažna, tačiau neretai neatpažįstama arba klaidingai laikoma įprastu motinystės sunkumu.
Emociniai svyravimai po gimdymo – kada sunerimti?
Po gimdymo moters emocinė būsena natūraliai gali labai svyruoti. „Emocijų kaita ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu yra dažnas reiškinys. Priešingai nei socialiniuose tinkluose idealizuojama motinystė, realybėje daugeliui moterų ne visada lengva prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, fizinių ir emocinių pokyčių“, – teigia G. Domantaitė.
Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo dažnai pasireiškia vadinamoji motinystės melancholija (angl. baby blues) – trumpalaikiai nuotaikų svyravimai, kuriuos jaučia apie 80–85 proc. gimdžiusių moterų. Ši būsena dažniausiai praeina savaime ir nereikalauja gydymo.
Tačiau jei simptomai išlieka ilgiau nei dvi savaites, tampa intensyvūs ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai jau gali būti pogimdyminės depresijos ženklas. „Stiprus kaltės ar beviltiškumo jausmas, atsiribojimas nuo artimųjų, nejautrumas kūdikiui ar net nenoras juo rūpintis, mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą – tai simptomai, kurių jokiu būdu negalima ignoruoti“, – pabrėžia gydytoja.
Pogimdyminė depresija: dažna, bet vis dar nepakankamai atpažįstama
2021 m. atlikto tarptautinio tyrimo (Z. Wang ir kt.) duomenimis, pogimdyminė depresija diagnozuojama maždaug 17 % gimdžiusių moterų visame pasaulyje. Nepaisant to, ši būklė vis dar dažnai lieka neatpažinta. „Vienas svarbiausių tikslų – kuo plačiau šviesti visuomenę apie motinystės metu galinčius pasireikšti psichologinius sunkumus, apie depresijos bei kitų galimų pogimdyminių psichikos sutrikimų simptomus, apie savalaikio jų atpažinimo svarbą“, – teigia G. Domantaitė.
Nėra vienos aiškios priežasties, kodėl viena moteris suserga pogimdymine depresija, o kita – ne. „Psichikos sutrikimų atsiradimas neturėtų būti siejamas su vienu konkrečiu veiksniu – svarbus holistinis, biopsichosocialinis požiūris“, – sako specialistė.
Anot gydytojos, didesnėje rizikos grupėje atsiduria moterys, kurios jau anksčiau patyrė psichikos sveikatos sunkumų, išgyvena ilgalaikį stresą, neturi pakankamo artimųjų palaikymo, patyrė sudėtingą gimdymą ar jaučiasi izoliuotos pogimdyminiu laikotarpiu.
Gydymas – individualus ir kompleksinis
Kai depresijos simptomai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. „Kad būtų galima diagnozuoti ir laiku suteikti reikiamą pagalbą, visų pirma reikia įtarti, kad moteriai galimai pasireiškė pogimdyminės depresijos požymiai“, – teigia sveikatos klinikos „Antėja“ psichiatrė G. Domantaitė.
Pogimdyminė depresija gydoma taikant kompleksinį požiūrį: psichoterapiją, fizinį aktyvumą, o esant poreikiui – ir medikamentinį gydymą. Taip pat svarbios emocinės pagalbos linijos, psichologinės sveikatos platformos, pagalbos grupės mamoms. Visgi, pasak specialistės, ne mažiau svarbu rūpintis ne tik gydymu, bet ir prevencija. „Dėmesys turi būti skiriamas ne tik depresijos ar kitų psichikos sutrikimų gydymui, bet ir jų išsivystymo prevencijai“, – priduria specialistė.
Svarbiausia – netylėti
Pogimdyminė depresija nėra laikinas liūdesys ar nuovargis – tai rimta būklė, kuriai reikia profesionalios pagalbos. Kuo anksčiau ji atpažįstama, tuo greičiau moteriai galima padėti sugrįžti į emocinę pusiausvyrą ir pilnavertiškai džiaugtis motinystės patirtimi.
