Užduotis atrodo paprastesnė nei paprasta. Tereikia kompiuterio ekrane apžiūrėti skirtingų spalvų Velykų margučius ir įsidėmėti, kaip kompiuteris juos išdėliojo ekrane: vandens mėlynumo kiaušinis virš dryžuoto, išmargintas turkiškais raštais – virš koralų spalvos, o iš viso yra tik šeši kiaušiniai.
Daugelis žmonių šias kiaušinių poras tyrinėja daugiau nei 20 minučių ir prisimena, kaip jie buvo išdėlioti net praėjus vienai dienai. Kaip rašoma internetinėje „International Herald Tribune” versijoje, Harvardo ir McGillo universiteto mokslininkai, ištyrę eksperimento dalyvius, nustatė, kad tie eksperimento dalyviai, kurie po šio žaidimo pamiegojo, antrą kartą kiaušinių išsidėstymą įsiminė kur kas geriau nei tie, kurie po pirmo žaidimo nepamiegojo. Tai parodo, kad miegodami žmonės prisimena tai, ką gali pamiršti nemiegodami.
„Manome, kad miegodami jūs plačiai atidarote atminties angą ir sugebate geriau pamatyti, kas joje glūdi”, – sako tyrimų vadovas Matthewsas Walkeris iš Kalifornijos universiteto.
Jau daugelį metų mokslininkai stengėsi išsiaiškinti, kodėl žmonėms taip reikia miego. Mokslininkai jau seniai žinojo, kad esant miego trūkumui jūs tampate neatsargūs, emociškai pažeidžiami, jums sunku susikoncentruoti ir netgi padidėja infekcijų grėsmė.
Dabar grupė mokslininkų teigia, kad bent viena iš esminių miego savybių yra susijusi su mokymusi ir atmintimi. Tyrimai su žmonėmis ir gyvūnais rodo, kad miegas turi didelę reikšmę svarbių prisiminimų, intelektualinių ir fizinių, atgaivinimui ir išsaugojimui.
Vis dėlto ši teorija kontroversiška, todėl kai kurie mokslininkai abejoja, ar miegant, kai smegenys taip pat miega, išties įmanoma įsiminti geriau, nei esant budrumo būsenos.
Kiti mokslininkai sako, kad įrodymai, jog smegenų veikla miegant nesustoja – akivaizdūs. Kūdikiai miegodami atlieka judesius tarsi gerdami mamos pieną, o užmerktos akys kartais trūkčioja. Tačiau tik 1950-aisiais Čikagos universiteto mokslininkai ištyrė, kas išties vyksta miegant. Nustatyta, kad miegą galima skirstyti į kelis ciklus ir naktį smegenyse vyksta įdomūs dalykai – jos visai nemiega.
Paneigę Zygmundo Freudo teorijas mokslininkai nustatė, kad miegodami žmonės sapnuoja ne kažkokias neįgyvendintas svajones ir troškimus, o nesąmoningus dienos įvykių atkartojimus ir prisiminimus.
Kadangi tyrimai įrodo, kad miegant smegenys atgamina jau žinomą informaciją, miegas gali padėti įsiminti svarbią informaciją. Nors sapnuojame ne vien įvykusius įvykius, sapnuose tikrai atsiranda vietos prisiminimams. Ne veltui sakoma, kad rytas už vakarą protingesnis.
