Sebamed

Mokslininkė apžvelgia mėsos analogų vartojimą: tai – sveikatai ir aplinkai palankesnė mityba

Mėsos analogai

Maisto prekių parduotuvėse nesunkiai galima įsigyti vištienos, jautienos ar kiaulienos gaminių, tačiau vis dažniau šalia jų pirkėjai išvysta ir įvairius mėsos analogus. Iš daržovių, riešutų ar grybų gaminami mėsos pakaitalai sėkmingai skinasi kelią tiek tarptautinėje, tiek šalies rinkoje, o siekdami sukurti dar tvaresnius maisto produktus, laboratorijose pluša ir lietuvių mokslininkai.

Mėsos analogais laikomi tokie maisto produktai, kurie nuo originalaus gaminio nesiskiria savo skoniu, tekstūra ir maistine verte ar skiriasi nežymiai. Nors yra pagaminti iš augalinių žaliavų, juos galima ruošti bei vartoti tais pačiais būdais kaip ir įprastą mėsą.

Gamina iš riešutų, mielių baltymų ir grybų

Šiuolaikinės mėsos alternatyvos gali būti gaminamos kone iš bet kokių augalinių produktų: sojos pupelių, žirnių ar kitų ankštinių daržovių. JAV rinkoje taip pat galima rasti ir iš bulvių, riešutų ar mielių baltymų pagamintų mėsos pakaitalų, o viena britų įmonė mėsos analogus gamina iš bioreaktoriuose užaugintų mikro grybų, teigia Aelita Zabulionė, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja.

„Retas žmogus žino, kad siekiant sukurti aplinkai bei sveikatai palankesnius mėsos analogus, prie to prisideda ir Lietuvos mokslininkai. Nors laboratorijų mėgintuvėliuose iš ląstelių galime užauginti žmogui vartoti saugią mėsą, mes verčiau stengiamės kurti jai alternatyvius augalinius produktus iš vietinių žaliavų. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau seniai gaminami avižinių dribsnių bei grikių maltinukai, tik dėl skonio bei tekstūros skirtumų jie anksčiau nebuvo laikomi mėsos analogais“, – pažymi mokslininkė.

Be to, KTU mokslininkai į kuriamo mėsos analogo sudėtį stengiasi įterpti ir antrines žaliavas, kurios produktą paverčia vertingesniu žmogaus organizmui ir tvaresniu ekologine prasme.

„Žiūrint iš produkto tvarumo perspektyvos, augaliniai produktai turi mažesnį poveikį aplinkai, lyginant su gyvūniniais, ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos ar išteklių sąnaudos kontekste. O augalinį produktą gaminant iš vietinių žaliavų, ŠESD emisija bus dar mažesnė“, – pažymi Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė. 

Mėsos alternatyvos palankesnės sveikatai

Mėsos pakaitalai yra patogus ir paprastas pasirinkimas žmonėms, kurie rūpinasi aplinka bei savo sveikata, tačiau tuo pat metu nenori iš esmės keisti savo mitybos įpročių.

„Visuomenė aktyviai ieško alternatyvių būdų, kaip valgyti skaniai ir maistingai, bet vartoti mažiau mėsos. Į augantį susidomėjimą atsakoma, pavyzdžiui, siūlant „kraujuojančius“ augalinius mėsainių paplotėlius, labai tikroviškai atkartojančius tikros jautienos maltinius. Alternatyvų ieškojimas taip pat susijęs ir su augančiu visuomenės sąmoningumu dėl vartojant mėsą kylančios didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Tiesa, kartais mėsos alternatyvos gali pasižymėti aukštu sočiųjų riebalų ar druskos kiekiu, todėl sveikatai palankesnį gaminį reikia rinktis tik atidžiai perskaičius ant pakuotės nurodytą sudėtį“, – pasakoja A. Zabulionė.

Pašnekovė priduria, kad mėsos analogai yra kuriami tarsi funkcinis produktas, skirtas praturtinti mitybą ir maistine verte pralenkti mėsą. Dėl to gamintojai jau dabar stengiasi gaminius papildyti įvairiais mikro ir makro elementais, pavyzdžiui, B grupės vitaminais, geležimi, cinku ir kitomis medžiagomis. 

Pristato daugiau mėsą pakeisiančių produktų

Nepaisant besikeičiančių visuomenės mitybos tendencijų, A. Zabulionė teigia, kad artimoje ateityje lentynose matysime ir įprastą mėsą, ir mėsos analogus. Vien Lietuvoje žmonės suvalgo tris kartus daugiau mėsos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir mitybos specialistai.

„Tiek lietuviams, tiek kitoms tautoms būdingą aukštesnį nei rekomenduojamą mėsos suvartojimą lemia įvairios maisto tradicijos, kultūrinis paveldas bei papročiai. Dėl to drastiškai pakeisti įprastus žmonių mėsos vartojimo įpročius būtų labai sudėtinga“, – pažymi KTU mokslininkė.

Pasak R. Didjurgytės, net ir maži mitybos pokyčiai gali turėti didelę naudą žmogaus sveikatai ir aplinkai. Šių metų pradžioje „Lidl Lietuva“ priėmė naują sąmoningos mitybos politiką, tarp kurios tikslų – ir siekis didinti augalinės kilmės baltymų kiekį savo produktų asortimente.

„Raginame pirkėjus daugiau dėmesio skirti savo mitybai ir rinktis ne tik sveikatai, bet ir aplinkai palankesnius augalinius produktus. Kad būtų galima tai padaryti kuo sklandžiau, pristatome atsinaujinusį privataus „Vemondo“ prekės ženklo asortimentą. Nuo šiol jame – ir veganiški tuno skonio kotletai, tuno skonio faršas, taip pat veganiškos dešrelės bei kukuliai su čiobreliais ir svogūnais“, – naujienas pristato „Lidl“ prekybos tinklo atstovė.

Jau anksčiau pirkėjai visose „Lidl“ parduotuvėse Lietuvoje galėjo įsigyti „Vemondo“ prekės ženklo tofu (įvairių skonių), veganišką mėsainį, ekologiškus ryžių, migdolų, kokosų-ryžių, sojų bei avižų gėrimus. Anksčiau šiemet pirkėjams pristatytas ir „Lidl kepykloje“ kepamas veganiškas kibinas su sojų faršu, grybais ir daržovėmis.

TAIP PAT SKAITYKITE