Jungtinių Valstijų specialistai, remdamiesi naujausios studijos duomenimis, yra linkę teigti, kad, nors ir kaip malonu būtų stebėti šypsenas, žmonės pasąmoningai linkę greičiau reaguoti į išgąsčio paženklintą veido išraišką, praneša „Reuters”.
Mokslininkai spėja, kad išgąsčio grimasa priverčia „sunerimti” vadinamuosius smegenų „pavojaus centrus”, įspėjančius žmogų apie potencialios grėsmės galimybę. Anot specialistų, baimė kito asmens veide bet kuriam iš mūsų yra savotiškas signalas, įspėjantis kažką esant negerai, bei raginantis atkreipti dėmesį.
Stebėdami žmonių reakcijos į tam tikras veido išraiškas spartą mokslininkai naudojo specialią technologiją, leidžiančią kaip įmanoma labiau sulėtinti bet kokius vaizdo įraše stebimus žmogaus judesius, įskaitant ir raumenų virpėjimą bei kvėpavimo ritmo sukeliamą kūno pulsavimą.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad beveik visais atvejais stebėtų asmenų reakcija į išgąstingą veido išraišką būdavo nepalyginamai greitesnė nei į džiugią ar neutralią. Išgąstis pasirodė esanti tokia svarbi informacija, kad tiriamieji sureaguodavo tiesiog žaibo greičiu.
Anot mokslininkų, bene svarbiausia, ką parodė studijos rezultatai, yra tai, ar svarbi veido išraiška socialiniame gyvenime. Anot jų, tai neabejotinai sukelia didelių bėdų autizmo kamuojamiems vaikams, nes šį sutrikimą turintys mažamečiai paprastai itin atsainiai reaguoja į žmonių veido grimasas.
