Mokslininkai sako galį nustatyti, iš kur asmuo yra kilęs, tam reikia tik pažvelgti į to asmens DNR. Anot jų, DNR aptinkamos skirtingybės suteikia informacijos apie bet kurio asmens geografinę protėvių tėvynę.
Be to, turint tokių duomenų, galima spręsti apie žmonių migracijas pasaulyje. Mokslininkai teigia, kad 99,9 procento DNR yra identiška visiems žmonėms, nors skiriasi jų odos spalva, kūno, kaukolės forma.
Tačiau nustatydami esamus DNR skirtumus mokslininkai nutarė pamėginti, ar nepavyktų nustatyti asmens kilmės. Todėl 52 skirtingose žmonių populiacijose iš 1 tūkst. 56 žmonių buvo paimti DNR mėginiai – iš Afrikos, Eurazijos (Europos, Artimųjų Rytų, Vidurio ir Pietų Azijos) taip pat Rytų Azijos, Okeanijos Salų bei Šiaurės ir Pietų Amerikos.
Tiriami mėginiai buvo užkoduoti – darantys analizes nežinojo, iš kurio pasaulio krašto kuris mėginys paimtas, pasakojo JAV Stenfordo universiteto profesorius Markusas V. Feldmanas.
Po to mėginta sudėlioti rezultatus į grupes pagal panašius DNR požymius. Tada jau panaudota statistinė analizė, kuri parodė, kad tos grupės atitinka geografinius regionus; kitaip sakant, galima buvo pasakyti, kuris asmuo iš kurio regiono kilęs – Afrikos, Rytų Azijos, Okeanijos, Amerikos.
Nustatyti tiksliau protėvių tėvynę sunkiausia buvo Eurazijos žmonėms, aiškino profesorius. Matyt, turėjo įtakos sudėtinga, kelis tūkstančius metų vykusi migracijų istorija, spėjo jis.
Išimtis buvo Ispanijos baskai – jų populiacija skiriasi iš kitų europiečių ir geografijos, ir kalbos požiūriu.
