Vasara – ne tik atostogų, bet ir vaikų apsilankymų pas gydytojus metas, renkant mokykloms reikalingas pažymas. Nors šie sveikatos tikrinimai dažnai tampa rutininiais, jų metu specialistai tėvams rekomenduoja nebijoti aptarti ir iškylančių „nepatogių“ klausimų, vienas tokių – apie įtarimus dėl galimai vaiko vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vilniaus filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja dr. Giedrė Misiūnienė sako, kad vienas iš paauglystės fenomenų yra eksperimentavimas, todėl paauglio gyvenime gali atsirasti nikotinas, alkoholis, kitos psichoaktyviosios medžiagos.
„Tėvams, kurie mano, kad jų vaikas psichoaktyvias medžiagas vartoja rizikingai ar žalingai, reikėtų pasidalinti įtarimais su vaiko ar šeimos gydytoju, nes kuo greičiau atkreipiamas dėmesys į problemą, tuo jai įveikti reikės mažiau laiko ir resursų. Taip pat vertėtų žinoti visas galimybes ir įrankius, kaip spręsti situaciją. Labai dažnai norima greito rezultato, tačiau tik per santykio, pasitikėjimo ir ryšio kūrimą galima pasiekti teigiamą ilgalaikį efektą. Kartais tėvai sako, kad santykis su vaikais būna peraugęs į nuolatinę kovą. Tačiau gąsdinimai, baudimai, draudimai, jei ir duos efektą, tai tik trumpalaikį, didesnė tikimybė, kad paauglys tik labiau atsiribos“, – sako dr. G. Misiūnienė.
Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėjos Virginijos Karalienės, psichoaktyviąsias medžiagas vartojantys paaugliai į sveikatos specialistų akiratį dažniausiai ir patenka susirūpinusių šeimos narių dėka.
„Šeimos narių ar kitų lydinčių asmenų suteikiama informacija apie paauglio elgsenos ir savijautos pokyčius ir surinkti anamnestiniai duomenys gali padėti nuspėti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Svarbu, kad šeimos ar vaikų ligų gydytojai ir kiti specialistai, susiduriantys su nepilnamečiais praktikoje, gebėtų atpažinti vartojimo požymius bei nukreiptų pagalbai“, – teigia V. Karalienė.
Ilgalaikį efektą lemia santykio kūrimas
Kalbėdama apie paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, dr. G. Misiūnienė pastebi, kad pastaruoju metu paaugliai dažniau vartoja skirtingas medžiagas – tiek legalias, tokias kaip alkoholis, tiek nelegalias, jas maišo ir tai kelia riziką jų sveikatai.
„Šiuo metu yra daug naujų, neaiškios kilmės ir sudėties psichoaktyviųjų medžiagų. Atsiranda naujų sintetinių raminamųjų vaistų, papildų, arbatų – ką galima įsigyti ir legaliai. Vaikai paprastai nelabai ir supranta, ką vartoja. Nesupranta ir tėvai, nes medžiagos naujos, netyrinėtos, jų poveikis elgesiui ir sveikatai nėra aiškus, todėl jos kelia aukštą riziką, gali per pakankamai trumpą laiką lemti neigiamas pasekmes“, – akcentuoja ji.
Susidūrus su paaulio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu tėvų pareiga yra aiškiai ištransliuoti vaikui, kad šis jiems rūpi, jie yra už jį atsakingi ir todėl priims sprendimus, kurie bus reikalingi ir padės.
„Turim išgirsti, ką sako ir ko nori paauglys, bet tai nereiškia, kad reikia su viskuo sutikti. Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo žalingo vartojimo ar priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl svarbu, kad šeimos nariai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities priimant pagalbą“, – kalba RPLC atstovė.
Vaikui svarbu įskiepyti įgūdžius, kurie padėtų atsispirti, išmokyti pasakyti „ne“, kaip elgtis rizikingose situacijose, ko vengti, taip stiprinant galimybių paieškos ir apsisaugojimo nuo grėsmių režimus vaiko smegenyse, ugdant psichologinį atsparumą.
Tėvams reikėtų atvirai, ramiai ir be įtampos pasikalbėti su vaikais apie psichoaktyvias medžiagas, nemoralizuoti ir pernelyg negąsdinti. Abejojantys, ar sugebės tinkamai kalbėtis su vaiku, gali pasitelkti į pagalbą RPLC kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sukurtus dešimt videofilmų, kuriuose aiškinama, kodėl vaikai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, ką daryti tai pastebėjus, kaip kalbėtis su vaikais ir panašiai.
Ženklai, kad reikia pagalbos
Anot Karoliniškių poliklinikos atstovės V. Karalienės, pirminės pagalbos galima sulaukti ir iš šeimos ar vaikų ligų gydytojo, nes bet kurios specializacijos gydytojas ar kitas medicinos darbuotojas gali inicijuoti nepilnamečio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo lygmens įvertinimą.
„Jį rekomenduojama atlikti pasitelkiant CRAFFT (angl. car, relax, alone, forget, friends, trouble) klausimyną. Galimi trys vartojimo lygmenys: eksperimentavimas su psichoaktyviosiomis medžiagomis, rizikingas ar žalingas vartojimas ir priklausomybė nuo šių medžiagų. Tolesnė pagalbos taktika planuojama atsižvelgiant į konkrečiu atveju nustatomą lygį“, – sako ji.
Pirmines konsultacijas, kai matoma, kad trinka vaiko dienos ritmas, rutina, teikia ir mokyklų švietimo pagalbos specialistai, gyvenamojoje teritorijoje esantys visuomenės sveikatos biurai, psichikos sveikatos centrai.
Dr. G. Misiūnienė pastebi, kad į RPLC specialistus tėvai paprastai kreipiasi, kai vaiko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tampa nebekontroliuojamas, jis nuolat ieško, kaip gauti šių medžiagų, taip pat kai sutrinka ne tik jo socialinis gyvenimas, bet ir kognityvinės funkcijos: dėmesys, atmintis, mąstymas.
„Dar vienas kriterijus – kritęs pažangumas, kai vaikas nebesidomi mokslu, atsiriboja nuo tėvų, mokytojų, nebejaučia ryšio su savo aplinka. Nerimą tėvams turėtų sukelti ir augantis konfliktiškas tarpusavio bendravimas, tyčinis vaiko kenkėjiškas elgesys, namuose atsirandančios keistos, nematytos medžiagos, gaunamos siuntos ir slepiamas jų turinys. Tai ženklai, kad vaikas gali žalingai vartoti psichoaktyviąsias medžiagas“, – teigia pašnekovė.
Visos situacijos skirtingos, rizikos veiksnių spektras platus, todėl kiekvienam vaikui, įvertinus jo būklę, sudaroma individuali psichosocialinė gydymo programa. Nepriklausimai nuo problemų sunkumo, dauguma tėvų taip pat jaučiasi įstrigę ir bejėgiai. Jiems rekomenduojama RPLC taikoma CRAFT programa, kuri efektyviai padeda ne tik vartojantiems psichoaktyviąsas mežiagas, bet ir jų artimiausiems žmonėms, leisdama atrasti būdus, kaip motyvuoti priimti pagalbą, skatinti tinkamą elgesį, komunikuoti sudėtingose situacijose.
„Svarbu suprasti, kad paauglystės etape psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra problema, į kurią reikia reaguoti laiku. Yra daug efektyvių, moksliškai pagrįstų pagalbos ir gydymo galimybių, tik tėvai turėtų nedelsti, nelaukti, kol galbūt viskas praeis savaime, ir kreiptis į kvalifikuotus specialistus“, – apibendrina dr. G. Misiūnienė.
