Anot Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) Ligų kontrolės ir prevencijos centrų, per pastaruosius 20 metų Amerikoje mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių antsvorio, proporcija patrigubėjo ir dabar viršija 17 proc.
Dėl to daugėja sveikatos sutrikimų – padidėjęs kraujospūdis ar antro tipo diabetas, kuriuo anksčiau sirgdavo tik suaugę amerikiečiai. Nacionalinio senėjimo instituto remiama organizacija perspėjo, kad tai gali būti pirmoji gyventojų karta, kurios gyvenimo trukmė bus trumpesnė nei jų tėvų, rašo „The Economist”.
Nors Lietuvos statistika dar nėra tokia šiurpi, tačiau mūsų specialistai taip pat įspėja, kad esamos tendencijos kelia didelį susirūpinimą.
Programa sukurta, bet ji neprivaloma
Anot žurnalo, sumažėjo ir kasdien besimankštinančių moksleivių nuo 42 proc. 1991-aisiais iki 28 proc. 2004-aisiais. Smarkiai išpopuliarėjo užkandžiavimas. Vyriausybės atskaitomybės tarnyba 2003 m. išsiaiškino, kad 99 proc. Jungtinių Valstijų mokyklų parduodami užkandžiai bei kitoks greitas, bet nesveikas maistas.
Siekdamas spręsti problemą JAV kongresas prieš trejus metus priėmė įstatymą, kuriuo mokyklų apylinkėms, gaunančioms pinigus iš nacionalinės mokyklų pietų programos, nurodyta vykdyti sveikatingumo politiką prasidedant 2006-2007 mokslo metams. Joms liepta laikytis mitybos, fizinio aktyvumo ir švietimo apie sveiką mitybą standartų bei užtikrinti, kad pavaldžios mokyklos to laikytųsi.
Praėjus vieniems metams iki termino pabaigos rezultatai yra dviprasmiški. Mokyklų apylinkių planai yra arba keleto paragrafų apimties ar net 25 puslapių knygelių dydžio. Kai kurios valstijos, pavyzdžiui, Teksasas ir Arkanzasas, nustatė standartus pavaldžioms mokykloms ir privertė jas uždrausti prekybą gazuotais gėrimais bei greitu maistu, tuo pačiu padidino privalomą mankštos krūvį. Kitos paprasčiausiai pateikė tam tikras orientacines gaires, o ne tiesioginius nurodymus, ir nenumatė jokių sankcijų nepaklūstančioms mokykloms. Oregone mokykloms prie griežtesnių standartų leista pereiti per 10 metų.
Praėjusį spalį JAV Mokyklų mitybos asociacija analizavo sveikatos politiką 100 didžiausių mokyklų apylinkių šalyje. Daugybė apylinkių išties sukūrė gaires mitybos švietimui, fiziniam aktyvumui ir dėl mokykloje pardavinėjamo maisto, tačiau naujos taisyklės buvo gana plačios ir nekonkrečios. Kai kurios gairės paprasčiausiai atitiko valstijų rekomendacijas, o kai kurios federalinės vyriausybės – minimalius reikalavimus. Fizinio aktyvumo nurodymai taip pat skyrėsi; tik 62 proc. mokyklų padarė fizinį ugdymą privalomu dalyku.
Dar viena JAV nevyriausybinė organizacija „Veikla dėl sveikų vaikų” taip pat vertino sveikatinimo politikas mokyklose. Iš 112 tirtų apylinkių tik 30 proc. skyrė laiko fiziniam ugdymui, o 42 proc. pasiūlė tik bendrines gaires parduodamam maistu ir gėrimams. Valgyklos, kuriose parduodamos gruzdintos bulvytės ir traškučiai, patiekia mažai salotų, sulčių ar šviežių vaisių.
Per daug sveria
Tokios pačios bėdos kamuoja ir Europos Sąjungą (ES). Dar 2005 m. Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir vartotojų apsaugą, Markos Kyprianou įsipareigojo kartu su pramonės įmonėmis ir vartotojais, sveikatos ekspertais ir politikais imtis veiksmų kovojant su sparčiai plintančiu nutukimu Europoje.
Statistikos duomenimis, antsvorį turinčių mokinių skaičius ES kasmet išauga 400 000.
Kiek Lietuvos moksleivių kenčia dėl nutukimo, naujos ir tikslios statistikos, deja, rasti nepavyko. Prieš ketverius metus Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktas tyrimas parodė, jog 83 proc. sostinės moksleivių yra normalaus svorio, tačiau 7,5 proc. tyrimo dalyvių svėrė per daug, iš jų 2 proc. buvo nutukę. Nutukusių berniukų buvo daugiau nei mergaičių.
Lietuvos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad didžiausi sveikatos sutrikimai siejami būtent su antsvoriu ir nutukimu. Antsvorį turintis paauglys turi 70 proc. tikimybę būti nutukusiu suaugęs, turėti padidintą kraujospūdį, susirgti diabetu ar infarktu. Be fizinės rizikos, egzisuoja ir psichoemocinė rizika tapti patyčių objektu tarp bendraamžių.
Pagrindinės antsvorio priežastys – nesveika mityba ir nesveikas, vadinamasis greitas maistas bei mažas fizinis aktyvumas.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai, tyrė vietos moksleivių racioną, nustatė jie retai valgo žuvies produktus, kiaušinius, pieną, košes, augalinį aliejų, rūgščius pieno produktus. Tačiau vartojama per daug menkaverčių maisto produktų: traškučių, saldumynų, saldžių vaisvandenių, sintetinių produktų.
Dauguma nesportuoja
Kaip rodo įvairios apklausos, Lietuvos moksleiviai, kaip ir amerikiečiai, vis mažiau sportuoja.
Sveikatos informacinio centro duomenimis, 2002 metais nepakankamai fiziškai aktyvūs (mankštinosi ir sportavo 1 kartą per savaitę arba rečiau) buvo 29 proc. berniukų ir 58 proc. mergaičių.
Po trejų metų atliktas Lietuvos kūno kultūros asociacijos tyrimas iš viso pateikė šokiruojančius skaičius. Anot šio tyrimo, 85,8 proc. Lietuvos mokinių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs.
Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi specialią programą, kurios tikslas, kad iki 2010 metų 50 proc. moksleivių sportuotų pakankamai.
Siekia uždrausti aparatus
„Vaikų sveikatai Lietuvoje akivaizdžiai skiriama per mažai dėmesio, – Alfa.lt sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. – Tyrimų apie vaikų sergamumą ir jo priežastis trūksta. Ir mes po truputį įsitraukiame į šiuos klausimus. Jau aiškinomės sergamumą tuberkulioze, sudarėme darbo grupę dėl psichinės sveikatos. Žinau, kad cukriniu diabetu sergantiems vaikams kyla daug problemų.”
Seimo narė Dangutė Mikutienė pasiryžusi iš mokyklų išguiti saldumynus, limonadą ir traškučius.
Šią vasarą Seimo posėdžių sekretoriate ji užregistravo Švietimo ir Vietos savivaldos įstatymų pataisas, kad moksleivių maitinimas mokyklose turi būti organizuojamas tik stacionariose vietose.
„Mūsų darbo grupė tikslina ir higienos normas. Reikalaujame į jas įrašyti, kad mokyklose nebūtų parduodami genetiškai modifikuoti, „nesveiki” produktai, kad moksleiviai būtų maitinami atsižvelgiant ir į jų amžių”, – Alfa.lt dėstė parlamentarė.
Ji teigė reikalaujanti, kad higienos normose atsirastų ir draudimas ugdymo įstaigose prekiauti iš maisto aparatų. „Tačiau tam priešinasi Sveikatos apsaugos ministerija. Jeigu jie to neįrašys, įregistruosiu įstatymo pataisą”, – tvirtino D. Mikutienė.
