Rawpowders

Milda Deveikytė. Kamieninių ląstelių technologijos ir bioetikos klausimai

Vis dažniau girdime terminą „kamieninės ląstelės“, su kuriomis medicinos mokslas sieja daug lūkesčių – tikimasi įveikti lig šiol neišgydomas ligas, atkurti pažeistus organus ar užauginti visai naujus. Šiuos neįtikėtinus mokslo laimėjimus temdo faktas, kad labai dažnai kamieninės ląstelės yra išgaunamos neetiškai – tai yra iš embrionų, todėl šie žūsta.

Laidoje Kamieninių ląstelių banko laboratorijos specialistė Milda Deveikytė pasakoja, kuo yra unikalios kamieninės ląstelės, pabrėždama, kad jos nebūtinai turi būti išgaunamos iš embrionų.

„Kamieninės ląstelės yra visų ląstelių pirmtakės, o esant  tam tikroms sąlygoms geba virsti bet kurios kitos rūšies ląstele“, – teigia specialistė. Kamieninės ląstelės gali būti išgaunamos iš jau subrendusio organizmo, suaugusio žmogaus, išvengiant embrionų žudymo. Šiandien kamieninės ląstelės sėkmingai išgaunamos iš kaulų čiulpų bei periferinės kraujotakos ir taikomos gydyti tokias sunkias ligas, kaip kraujo vėžys bei paveldimos kraujotakos ligos.

Svarbus kamieninių ląstelių šaltinis yra jau gimusio kūdikio virkštelė, t. y. jos kraujas, kuris vis dažniau saugomas specialiuose bankuose. Deja, Lietuvoje tokio banko nėra – virkštelės sunaikinamos.

M. Deveikytė pabrėžia svarbų aspektą, kuris neretai nutylimas, nes žinomas tik specialistams – embrionines kamienines ląsteles gydymui taikyti pavojinga, kadangi jos dėl itin spartaus dauginimosi linkusios peraugti į vėžį. „Tad kam gi atliekami tyrimai su šiomis ląstelėmis?“ – retoriškai klausia specialistė, čia pat atsakydama, jog tai daroma paprasčiausiai dėl praktinių sumetimų.

„Laimė, embrioninių ląstelių tyrimai yra gana griežtai reglamentuojami. Lietuva priklauso toms šalims, kuriose jie visai uždrausti. Ir pagal mūsų įstatymus nurodoma, kad galima atlikti tik klinikinius embrionų stebėjimus, kurie reikalingi nėštumo metu užtikrinti, kad viskas vyktų sklandžiai ir gerai. Taip pat draudžiama specialiai kurti embrionus arba juos įsivežti, ir visi jų tyrimai yra uždrausti“, – sako M. Deveikytė.

Taip pat jie uždrausti ir Airijoje, Austrijoje, Lenkijoje. Vokietijoje ši situacija keletą kartų keitėsi. Dabar čia leidžiama įsivežti embrionų iš kitų šalių, juos tirti mokslininkams nedraudžiama. Kai kuriose šalyse leidžiama naudoti po in vitro apvaisinimo likusias kiaušialąstes (JAV, Šveicarija, Prancūzija), o visiškai liberaliai į tai žvelgia švedai, belgai, dauguma Rytų šalių, kurios leidžia tiek kurti, tiek naudoti embrionus.

„Nors turime tiek daug alternatyvių ir dar neatrastų šaltinių, tačiau embrioninių ląstelių tyrimai vyksta toliau ir jų daugėja“, – apgailestauja pašnekovė. M. Deveikytė primena I.Kanto pasakymą, kad žmogus negali būti priemonė, jis visada yra tikslas. Tad neetiška vieną žmogų gydyti kito gyvybės sąskaita, nors ši gyvybė yra dar tik embriono stadijos. Deja, dėl skirtingo traktavimo, nuo kada embrionas laikomas žmogumi, gyvybe, tiek atskirose mokslo ir medicinos srityse, tiek religinėse sistemose, mokslininkai ir medikai į embrionų žudymą gali žvelgti taip, kaip jiems patogu.

M. Deveikytė ragina svarstyti, „ar mums tikrai reikia tų embrioninių ląstelių tiek technologiniu, tiek moraliniu požiūriu. Gal mums geriau atsigręžti į suaugusio žmogaus kamienines ląsteles? Tiek gilinantis į jau turimas žinias, tiek ieškant to, kas dar nežinoma“, – teigia ji, išreikšdama viltį, jog akcija „Vienas iš mūsų“ padės pristabdyti vis labiau įsibėgėjančias amoralias manipuliacijas su žmogaus embrionais.

Pranešimas skaitytas Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro renginyje Gyvybės dienai.

TAIP PAT SKAITYKITE