Vakarietiškose dinamiškose visuomenėse dėl nuolatinio miego trūkumo žmonės nejučiomis tampa apatiškais „zombiais”, rašo „Daily Telegraph”.
Mokslininkai baiminasi, kad ši problema gali sukliudyti tolesniam žmonių socialiniam ir technologiniam vystymuisi.
Dėl pigios darbo jėgos iškilimo tokiose valstybėse, kaip Kinija Vakarų valstybės, vis labiau akcentuojamas inovacijų poreikis.
Britų kancleris Gordonas Brownas anksčiau teigė norintis, kad Didžioji Britanija taptų pasaulio lydere mokslo srityje. Tačiau šią savaitę garsus chronobiologas Cheltenhamo mokslo festivaliui sakė, kad besiformuojanti „zombių tauta” gali priversti prie ekonomikos žlugimo.
Oksfordo universiteto profesorius Russellas Fosteris pasakojo, kad dėl miego stygiaus žmonės priauga svorio, tampa irzlūs, patiria haliucinacijas ir depresiją.
Šviesos lemputės atsiradimas bei kofeino ir amfetamino turinčių produktų vartojimas leidžia kurti 24 valandas per parą dirbančią visuomenę. Kariuomenė jau buvo privertusi savo karius nemiegoti duodama šiems „modafinilu” vadinamu vaisto, kuris leido kelias paras išlikti žvaliam.
„Problema ta, kad sutrumpėjęs miegas tiesiogiai pažeidžia tuos smegenų mechanizmus, kurie leidžia kurti inovacijas”, – sakė R. Fosteris.
Anot jo, tai lemia dvi išsivysčiusiose ekonomikose egzistuojančios sąveikos. Visų pirma tai pratęstos darbo valandos ir dažnėjantis siekis dirbti visą savaitę aukojant poilsį.
„Antra, mažėjant gamybos apimtims didėja priklausomybė nuo inovacijų bei problemų sprendimų. Šios dvi tendencijos, deja, juda susidūrimo link”, – teigia mokslininkas.
Tyrėjų teigimu, XX a. pradžioje žmonės miegodavo daugiau nei devynias valandas per parą. Septintame dešimtmetyje jie miegui skyrė daugiau nei aštuonias valandas. Tačiau dabar miegame tik apie šešias.
