Didelei daliai Lietuvos visuomenės būdingas nuovargis, emocinis išsekimas ir kasdienio gyvenimo džiaugsmo praradimas. Tokią padėtį atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas.
Sausio 19-ąją, pasaulyje minimą vadinamąjį „mėlynąjį pirmadienį“ – liūdniausią metų dieną, vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais pabrėžia, kad emocinė gerovė šiuo metu yra opiausias iššūkis gyventojų savijautai.
Emocinė sveikata – ribinės būsenos
Lietuvos gyventojų emocinei sveikatai įvertinti buvo taikomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) WHO-5 emocinės gerovės indeksas. Lietuvos rezultatas – 61,5 balo. Pasak specialistų, toks rodiklis reiškia ribinę arba sumažėjusią emocinę gerovę.
Pirmą kartą šalyje nustatytas bendras Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas siekia 64,1 balo iš 100. Tai reiškia, kad Lietuva jaučiasi vidutiniškai – ne blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų.
„Atlikę pirmąjį visapusišką tyrimas Lietuvoje, apimantį fizinę sveikatą, emocinę savijautą ir laimės jausmą į vieną rodiklį, galime ne spėlioti, o objektyviai įvertinti, kaip jaučiasi visuomenė. Žvelgiant į tyrimo duomenis krenta į akis tai, kad bendra visuomenės savijauta nėra gera, ir ją labiausiai žemyn tempia būtent emocinė būsena“, – pabrėžia „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tik apie pusę gyventojų pastarosiomis savaitėmis jautėsi linksmi ir geros nuotaikos, 45 proc. – ramūs ir atsipalaidavę. Energingi jautėsi vos 40 proc. apklaustųjų, dar mažiau žmonių teigė esą žvalūs rytais ar džiaugėsi kasdienybe.
Stresas – dažnai patiriamas ir nevaldomas
„Net kai gyvenimas išoriškai atrodo „visai normalus“, vidinė būsena dažnai to neatspindi. Tai signalas, kad emocinė sveikata Lietuvoje dar nėra savaime suprantama kasdienybės dalis“, – teigia E. Laskauskaitė.
Tyrimas parodė, kad 38 proc. gyventojų stresą jaučia kasdien, o dar ketvirtadaliui sunku įvertinti, ar jie patiria stresą. Pagrindiniai streso šaltiniai – darbas ar mokymasis (48 proc.), finansiniai rūpesčiai (36 proc.) ir sveikatos problemos (35 proc.).
Nors dalis žmonių stresą bando mažinti fiziniu aktyvumu ar pokalbiais su artimaisiais, kas ketvirtas gyventojas nesiima jokių streso valdymo priemonių. Ypač išsiskiria vyrų grupė – jie dažniau nei kiti pripažįsta streso nevaldantys visai.
Psichoterapeutas: „Patiriame anhedoniją“
Komentuodamas tyrimo duomenis, psichoterapeutas Dainius Jakučionis atkreipia dėmesį, kad per dešimtmetį Lietuvoje įvyko šiokių tokių teigiamų pokyčių. Lyginant su 2016 m. Europos gyvenimo kokybės tyrimo, kuriam taikyta tas pat WHO-5 indeksas, kiek daugiau gyventojų jaučiasi linksmi ir geros nuotaikos bei ramūs ir atsipalaidavę. Tačiau kartu ryškėja ir neraminanti tendencija: mažėja gyvybinė energija ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.
„Vos 37 proc. žmonių šiandien sako, kad jų kasdienis gyvenimas yra užpildytas dominančiais dalykais. Taip teigiančių žmonių per dešimtmetį sumažėjo 8-ais procentiniais punktais. Tokie duomenys signalizuoja apie anhedoniją – sumažėjusį žmonių gebėjimą jausti gyvenimo malonumą ir prasmę. Tokia emocinės sveikatos būklė yra ne tik nemaloni, bet gali turėti ir nemenkų pasekmių“, – pažymi D. Jakučionis.
Vis dėlto, nepaisant emocinių iššūkių, Lietuvos gyventojai nesijaučia nelaimingi. Visuomenės laimės indeksas siekia 66 balus iš 100 – tai vidutinės gerovės zona pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) skalę.
„Galima sakyti, kad Lietuva nėra nelaiminga šalis – bet ji yra pavargusi. Tai laimė, kuri dar nėra tvirta ir lengvai sudrumščiama streso, nuovargio ar nesaugumo jausmo“, – apibendrina D. Jakučionis.
Imtis priemonių privalome patys
Pasak specialisto, rūpinimasis emocine sveikata – tai įgūdis, kurį galima ir būtina ugdyti kasdien. Siekiant gerinti emocinę būklę svarbu rūpintis miego higiena, reguliariai judėti, ypač dienos šviesoje, maitintis subalansuotai. Taip pat padeda įprotis kasdien įžvelgti bent po vieną prasmingą ar džiugų momentą, taikyti paprastas kvėpavimo ir dėmesio nukreipimo praktikas.
„Maži, kasdieniai veiksmai daro didelį poveikį emociniam atsparumui. Emocinė sveikata nėra prabanga – tai būtina prevencija“, – teigia psichoterapeutas.
Savo ruožtuvaistinių tinklas „Eurovaistinė“ pabrėžia, kad Nacionalinio savijautos indekso tyrimas yra priemonė vykdyti ilgalaikę savijautos stebėseną ir šviesti visuomenę. Tai taip pat suteikia galimybių ir paskatų kiekvienam veiksmingiau rūpintis savo gerove.
„Į klausimą, kaip Lietuva jaučiasi šiandien, galime atsakyti – vidutiniškai. Tačiau gera žinia ta, kad tai galima keisti. Emocinė sveikata nėra silpnumo ženklas – tai stiprybės šaltinis. Jei pradėsime ja rūpintis sąmoningai, jau visai netrukus galėsime sakyti, kad jaučiamės kur kas geriau“, – sako E. Laskauskaitė.
Apie „Nacionalinį savijautos indeksą“:
Nacionalinio savijautos indekso sukūrimą inicijavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“, atlikęs tyrimą kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais. Tyrimas leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Skaičiuojant NSI įvertinama, kaip žmonės vertina savo fizinę ir emocinę sveikatą bei laimę. 2025 m. pirmąkart apskaičiuotas Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas sudaro 64,1 balo iš 100. Indeksas taps pagrindu ilgalaikei savijautos stebėsenai ir visuomenės švietimui. Tyrime dalyvavo daugiau nei 2000 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o rezultatai reprezentuoja visą šalį.
