Nobel biocare

Medikų teigimu, eilės ligoninėse nemažės

Medikai sako, kad prie eilių konsultacinėse poliklinikose teks prirasti. Šiuo metu Lietuvoje yra per mažai medikų ir žmopnėms tenka laukti net iki 3 mėn.

Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad medikų trūksta dėl netolygaus specialistų pasiskirstymo gydymo įstaigose ir emigracijos.

Šiaulių ligoninės konsultacinės poliklinikos koridoriuose driekiasi pacientų eilės. Kasdien pas medikus, skaičiuojama, nori pakliūti nuo 600 iki 800 žmonių, tačiau gauti talonėlį ne taip lengva.

Šiaulių ligoninėje didžiausios eilės prie urologų, ortopedų, traumatologų, hematologų kabinetų. Šių specialistų konsultacijų, pacientams tenka laukti nuo keliolikos dienų iki 2-3 mėnesių. Tačiau medikams tokia padėtis įprasta.

„Tai yra normalu, visoje respublikoje šitaip yra, visame pasaulyje, Lietuvoje jos net mažesnės”, – sakė Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė.

Medikai sako, kad skubi konsultacija pacientui visuomet suteikiama be eilės. Ar ji reikalinga sprendžia šeimos gydytojas, kuris įvertina ligos pobūdį ir eigą. O eilės prie gydytojų kabinetų esą ilgėja, nes jų trūksta.

„Tų specialistų ruošiama labai mažai ir mes nesitikime, kad jie artimiausiu laiku pasirodys ir, manau, reikia priprasti to, kad tos eilės bus pas kai kuriuos gydytojus, tiek pas mus, tiek kituose miestuose”, sakė Šiaulių ligoninės Konsultacinės poliklinikos vedėjas Antanas Lukošiatis.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, sveikatos mokslų universiteto atliktas tyrimas rodo, kad medikų rengiama daugiau nei pageidauja gydymo įstaigos.

O specialistų trūkumą lemia netolygus jų pasiskirstymas – dalis nori dirbti tik didesniuose miestuose, dalis studentų net nebaigia pradėtų studijų, be to per septynerius metus trys procentai išvyko į užsienį.

Esą sovietmečiu medikas, ką tik baigęs studijas privalėjo tam tikrą laiką dirbti nurodytoje vietoje, o dabar į rajonus vietos valdžiai juos reikia vilioti stipendijomis, butais. Be to, pastebima, kad gydytojai dalį darbo laiko skiria ir netiesioginiams darbams.

„Mes darome tam tikrus žingsnius, keičiame kompetencijas tam, kad atsirastų pagalbininkai, ir slaugytojos ir kiti pagalbininikai gydytojai, kad jis atpalaiduotų savo darbo laiką būtent gydymui ir diagnostikai paciento, o ne kitiems gretutiniams darbams”, – sveikatos viceministrė Nora Ribokienė.

Anot viceministrės, medikų trūkumą gydymo įstaigose pavyks išspręsti tik tuomet, kai sveikatos apsaugos sistema taps patrauklesnė jauniems gydytojams. Todėl pradėta ne tik gydymo įstaigų pertvarka, bet ir reformos vaistų politikoje, vadyboje, kitose srityse.


LRT

TAIP PAT SKAITYKITE