Dėl medikų neapdairumo 23 metų klaipėdietei Agnei Repeckaitei teks gyventi su metaline plokštele krūtinėje.
Prieš porą metų dėl įdubusios krūtinės ląstos mergina kreipėsi į medikus. Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriuje jai po krūtinkauliu ant šonkaulių lanko įdėjo metalinį fiksatorių. Jis turėjo ištiesinti krūtinės ląstą. Plokštelę planuota pašalinti po metų.
Tačiau pernai vasarą svetimkūnio pašalinti nepavyko. Metalinė plokštelė, kuri buvo su skylutėmis, suaugo su raumenų ir kaulų audiniais.
Pavojaus neįžvelgė
Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės ląstos chirurgijos skyriaus vedėjas Aleksandras Bagajevas teigė, kad krūtinės ląsta pacientei ištiesinta sėkmingai.
Medicininė plokštelė netrukdo ir gali likti organizme visam gyvenimui. Ji esanti pagaminta iš specialaus nekenksmingo metalo.
Specialių fiksatorių tokioms operacijoms Lietuvoje nėra, todėl buvo nuspręsta dėti būtent tokią plokštelę su skylutėmis.
Tokių nebenaudoja
Pasikonsultavusi su Vilniaus ir Kauno chirurgais, mergina sužinojo, kad metalinis fiksatorius su skylutėmis tokioms operacijoms seniai nebenaudojamas.
Kauno medicinos universiteto klinikos Torakalinės chirurgijos klinikos krūtinės chirurgijos gydytojas Paulius Gradauskas teigė, kad priimtų standartų, kokios plokštelės negali būti naudojamos, nėra, tačiau pripažino, kad šiuo atveju reikėjo vientiso fiksatoriaus.
„Plokšteles su skylutėmis dažniau naudoja traumatologai-ortopedai. Medicininis metalas nerūdija, nepūva. Todėl su tokia plokštele gyventi galima”,- teigė jis.
P.Gradauskas naudoja vientisas ilgesnes plokšteles, tačiau jos taip pat turi trūkumų.
Į lėktuvą – su nuotrauka
A.Repeckaitė teigė, kad dėl metalinio svetimkūnio krūtinėje patiria daug nepatogumų.
Norėdama keliauti lėktuvu mergina priversta su savimi vežiotis rentgeno nuotrauką. Medicininę plokštelę fiksuoja metalo detektoriai, todėl tenka aiškintis.
Kartą merginai dėl to teko raudonuoti viename uostamiesčio prekybos centre.
„Sustabdė apsaugininkai, ir turėjau aiškintis, jog nieko nepavogiau. Kas kartą nerimauju, ar tai nepasikartos”, – teigė A.Repeckaitė.
Klaipėdietė sakė, kad dėl plokštelės ji negalėjo atlikti tam tikrų medicininių tyrimų. Medikai vieningai nesutaria, kokios gali būti pasekmės, jei ji liktų su fiksatoriumi.
Jei bandytų tą daiktą išoperuoti, vėlgi neaišku, kaip baigtųsi operacija.
„Baiminuosi, kad metalo gabalas nepakenktų širdžiai. Kauno klinikose man minėjo, jog jis gali sukelti ir alergiją”, – guodėsi nukentėjusioji.
Būtų nesioperavusi
Mergina piktinasi, kodėl nebuvo perspėta, kad fiksatorius gali įaugti. Dėl medikų nepatyrimo jai teko iškęsti dar vieną operaciją, nors plokštė taip ir liko nepašalinta.
„Jei būčiau žinojusi, kad liksiu su fiksatoriumi visam laikui, rimtai būčiau svarsčiusi prieš sutikdama pirmai operacijai. Po viso šio košmaro mane operavę gydytojai tikino, kad tokių atvejų jų praktikoje pasitaiko. Kyla klausimas, kodėl nebuvau apie tai įspėta anksčiau?” – svarstė klaipėdietė.
Negauna išvadų
A.Repeckaitė tvirtina rimtai suabejojusi ją operavusių medikų kompetencija.
Mergina kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir paprašė ištirti, ar medikų veiksmai pirmosios operacijos metu ir sprendimas įdėti plokštelę su skylutėmis buvo teisingi.
Agnė jau beveik penkis mėnesius laukia rezultatų ir nežino, kaip jai elgtis toliau.
Apkrauti darbu
Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė aiškino, kad skundų gauna daugiau nei inspekcijos darbuotojai gali jų išnagrinėti.
Ekspertai nuolat atsiprašinėja pacientų, kad vėluoja pateikti išvadas.
„Sudėtingas skundas, kai reikia kelių gydymo įstaigų vertinimo, gali būti nagrinėjamas šešis mėnesius”,- teigė ji.
Dažniausiai pacientai į Medicininio audito ekspertus kreipiasi dėl prasto gydytojų darbo, nekokybiškai atliktų operacijų, tyrimų, kai nepakviesti reikiami konsultantai, perkėlimų į kitas gydymo įstaigas, netinkamai taikomų teisės aktų.
