Biorythm

Medikas: gripo epidemijos šią žiemą gal ir išvengsime

Kone kasmet šaltuoju laiku Lietuvą užgriūdavusios gripo epidemijos šią žiemą taip ir neišvydome. Bent kol kas.

Tačiau, kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Kauno klinikinės ligoninės Pirmojo vidaus ligų skyriaus vedėjas dr. Alfredas Bagdonas, ligų, kurias sukelia peršalimo virusai, žiemos laikotarpiu stipriai padaugėjo. Sergama ir gripu, tačiau atvejų skaičius kol kas nedidelis ir nesiekia epidemijos ribos.

Kuo pavojingos šios infekcijos ir ar galima jų išvengti?

Vadinamąsias peršalimo ligas, kurios pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo simptomais – sloga, gerklės perštėjimu, sausu kosuliu, nedideliu kūno temperatūros pakilimu, sukelia virusai. Dauguma jų nepavojingos, ir laikantis tausojančio režimo, praeina savaime.

Sunkiau sergama užsikrėtus gripo virusu. Nors daugybė praktiškai sveikų asmenų susidoroja ir su šia infekcija, reikėtų žinoti, jog sergamumas gripu – didesnis vaikų grupėje, sunkesnės infekcijos formos ir mirties atvejai dažnesni vyresnių kaip 65 metų asmenų grupėje ir ypač tai pavojinga sergantiems lėtinėmis ligomis.

Virusinė infekcija didžiausią pavojų kelia sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, – obstrukcine plaučių liga bei astma. Virusai sukelia šių ligų paūmėjimus, atidaro vartus bakterinei infekcijai, kuri sukelia plaučių uždegimus.

Kaip rodo pastarųjų metų Europos valstybių epidemiologinių tyrimų duomenys, esant sunkiam lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimui, nepaisant visų šiuolaikinių gydymo priemonių, 11 proc. pacientų miršta ligoninėse. Dažniausiai pasitaikantis ir grėsmingiausias plaučių uždegimo sukėlėjas – pneumokokas – gali sukelti sunkius, gyvybei pavojingus plaučių uždegimus, nuo kurių miršta iki 40 proc. pacientų. Šios infekcijos labiau pavojingos ir sergantiems cukriniu diabetu, kraujo ligomis, esant širdies, kepenų ir inkstų nepakankamumui.

Ar tiesa, kad gripo epidemijų metu mirtinas pavojus gresia ir jauniems žmonėms?

Gripo epidemijų metu tiek Lietuvoje tiek ir kitose Europos valstybėse nuolat pasitaiko jaunų asmenų mirties atvejų. Žmonių imlumas gripui yra didelis, o gripo virusai pasižymi dažnomis mutacijomis, todėl visiškai išvengti mirtinų komplikacijų ir ateityje, manau, nepavyks.

Nors Lietuvoje šiuos atvejus neretai bandoma sieti tik su gydymo ar pagalbos organizavimo problemomis, apie tai diskutuojama ir televizijos laidose, vertėtų žinoti, jog esant retai, tačiau kiekvienos epidemijos metu galinčiai pasitaikyti gripo komplikacijai – pirminiam virusiniam plaučių uždegimui, dauguma pacientų neišvengiamai miršta. Todėl žiniasklaidos priemonėse daugiau dėmesio reikėtų skirti vis labiau plintančiam neigiamam visuomenės požiūriui į skiepijimąsi nuo gripo.

Lietuvoje kasmet pasiskiepija tik 6 procentai gyventojų (pagal šį rodiklį užimame priešpaskutinę vietą Europoje). Nors žinoma, kad tik vakcinacija gali iš esmės sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gripo bei jo komplikacijų. Jei sveikų asmenų vakcinacijos klausimuose lieka tam tikra erdvė diskusijoms, tai mano minėtoms rizikos grupės asmenims vakcinacija būtina. Šiems asmenims turi būti skiriama ir antipneumokokinė vakcina, kuri padės išvengti susirgimo sunkia pneumokokine pneumonija.

Skiepai padeda išvengti gripo, tačiau ką daryti susirgus?

Reikėtų kuo greičiau pradėti vartoti priešvirusinius vaistus – oseltamivirą arba zanamivirą. Anksčiau Lietuvoje plačiai vartotas rimantadinas – mažiau efektyvus, greit išsivysto atsparios jam viruso padermės. Nors šie vaistai nėra pigūs, ši investicija manau, visada pasiteisins.

Nustatyta, jog anksti (susirgimo pradžioje) pradėjus vartoti oseltamivirą ar zanavimirą, sergama trumpiau, lengviau, pasitaiko kur kas mažiau grėsmingų gripo komplikacijų. Gripo simptomams sumažinti gali būti vartojami ir paracetamolio turintys sudėtiniai vaistai nuo peršalimo. Rekomenduojama gerti daugiau skysčių – arbatų, mineralinio vandens, neprošal ir vitaminai, ypač – vitaminas C.

Liaudiškos medicinos šalininkai sako, kad geriausias gamtos antibiotikas – česnakas. Na, dar siūlo peršalus vartoti į madą atėjusį citrinos, imbiero ir medaus mišinį. Negi tikrai jie gali būti lygiaverčiai antibiotikų pakaitalai?

Atsiradus peršalimo simptomams jokiu būdu nereikėtų pradėti gydytis antibiotiku. Kaip minėjau, peršalimo ligas sukelia virusai, o jų antibiotikai neveikia. Todėl juos vartojant patiriama daugiau žalos nei naudos. Antibiotikai skirtini tik esant bakterinei infekcijai, apie tai turi spręsti gydytojas. Jūsų minėtos liaudies medicinos priemonės gali būti vartojamos, tik nederėtų tai siūlyti visiems. Asmenys, kurių skrandis jautresnis ar sergantys lėtinėmis virškinimo sistemos ligomis, dažnai netoleruoja česnako ar imbiero. Kita vertus, liaudies medicinos priemonės negali prilygti antibiotikams ir negali būti antibiotiko pakaitalu.

Užsiminėte, jog nelabai ir rastumėte stipriai peršalusiems ligoniams Jūsų vadovaujamo ligoninės skyriaus palatose laisvų vietų, tad kokiomis ligomis susirgę kauniečiai šią žiemą stacionarą užpildo?

Padaugėjo sergančiųjų plaučių uždegimu, daugiau yra lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astmos paūmėjimo atvejų. Sunkiai sergančiųjų gripu ar sunkesnių gripo komplikacijų kol kas nepasitaikė. Tikėkimės, jog ir nebus.

TAIP PAT SKAITYKITE