Nemažai Santariškių klinikų medikų, personalo pacientų gyvybes gelbsti ne tik savo žiniomis, darbu, bet ir duodami jiems savo kraujo. Būtent jie gelbsti situaciją kritiniais momentais, pavyzdžiui, per šventes, kai kraujo krešėjimui reikalingų dalelių – trombocitų – donorų ypač trūksta, Eltai teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) kraujo centro gydytojas Šarūnas Judickas.
Jo teigimu, tarp nuolatinių trombocitų donorų ypač daug rezidentų, taip pat nemažai onkologijos ir hemotologijos skyriaus gydytojų, ateina ir darbuotojų iš ligoninės administracijos.
„Tarp medikų trombocitų donorų yra nemažai, nes jie labai gerai supranta, kam to reikia ir kad tai negali pakenkti sveikatai. Gydytojus visada galima išsikviesti, kai trombocitų reikia labiausiai. Jie patenka į rezervą, kuris išgelbėja, kada būna labai sunku ligoninei. Pavyzdžiui, per šventinį Kalėdų, Naujųjų metų laikotarpį medikai ir išlaikė kraujo centrą, kad nepritrūktų kraujo”, – sakė Š. Judickas.
Gydytojas paaiškino, kad trombocitai yra tarsi statybinė medžiaga, reikalinga, kad kraujas sukrešėtų. Dažniausiai donorų trombocitai skiriami žmonėms, kurie serga kraujo ligomis. Už kraujo krešėjimą atsakingas ląsteles gamina kraujo čiulpai. Kai jiems pakenkia liga arba gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija, trombocitų kraujo čiulpai pakankamai negamina. Kai jų nepakanka, iškyla grėsmė, kad kraujas plūstelės ligoniui į smegenis ar kitus organus, o tada žmogus gali mirti.
Š. Judickas teigė, jog apibrėžti kasdienį trombocitų poreikį yra sunku, tai priklauso nuo ligonių skaičiaus, jiems taikomo gydymo. „Kartais per dieną trombocitų sunaudojama 40 dozių, o kartais – tik 10. Klinikose kasdien vyksta trys trombocitų donorystės seansai. Vieno seanso metu duoda kraujo 5 žmonės. 15 donorų paprastai patenkina poreikius. Atsiranda sunkumų per šventes, kai žmonės apsikrovę savais reikalais ir nelabai gali atvykti į ligoninę. Tada gelbėja gydytojai”, – sakė medikas.
Jis pasakojo, kad aparatas, prie kurios prijungiamas donoras, primena gudrią skalbimo mašiną, kurioje yra kelios pompos, daug žarnelių. Žmogus paguldomas į lovą, į veną įduriama adata, jis pajungiamas prie mašinos. Tada įranga paima tam tikrą kiekį, tarkime, stiklinę kraujo, jį leidžia per centrifugą, kurioje kraujo kūneliai pasiskirsto pagal masę.
Sunkiausieji kraujo kūneliai – leukocitai (baltieji) ir eritrocitai (raudonieji) nusėda, o lengviausi kūneliai trombocitai pasilieka pačiam viršuje. Mašina nugriebia viršutinį sluoksnį ir įsiurbia jį į maišelį, o visą centrifugoje likusį kraują grąžina žmogui. Tokie ciklai kartojami maždaug 60 kartų. Iš žmogaus paimami tik trombocitai ir kraujo plazma, o raudonieji ir baltieji kraujo kūneliai jam grąžinami.
Gydytojas tikino, kad procedūra trunka apie valandą ir yra neskausminga. „Žmogus pamiršta adatą, gali žiūrėti televizorių, kartkartėmis jam tereikia paspausti kamuoliuką, kad kraujo tekėjimas sustiprėtų. Po to donoras nejaučia beveik jokių blogų simptomų, jam nesvaigsta galva, nes trombocitai neperneša deguonies. Be to, tą pačią dieną žmogus gali sužinoti labai daug visokių tyrimų rezultatų. Jam padaromas bendras kraujo tyrimas, taip pat infekciniai kraujo tyrimai, kurie šiaip kainuotų pakankamai nemažai”, – sakė Š. Judickas.
Pasak mediko, trombocitus galima duoti kas pora savaičių, nes jie labai greitai atsigamina. Trombocitų donorais negali būti žmonės, sveriantys mažiau nei 50 kilogramų, taip pat jei jiems neseniai buvo padaryta operacija, akupunktūra, įvertas auskaras. Neimama trombocitų ir iš žmogaus, kuris anksčiau nei prieš dvi savaites sirgo kuo nors. Donorais negali būti sergantieji cukriniu diabetu, vėžiu, ir daugeliu kitų ligų.
