Vos „Respublika” paviešino ketinimus užgrobti milijonus kainuojantį Lietuvos medicinos bibliotekos pastatą, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) valdininkai iškart apsisprendė – bibliotekos nelies.
Kaip „Respublika” rašė, SAM parengtame jai pavaldžių įstaigų reorganizacijos siekiant sumažinti biudžeto išlaidas plane numatyta, jog Lietuvos medicinos biblioteka galėtų būti prijungta prie Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto arba prie Martyno Mažvydo bibliotekos. Tačiau apie tai Lietuvos medicinos bibliotekos vadovė S.Kocienė sužinojo atsitiktinai – SAM tiklalapyje pamačiusi informaciją apie planuojamas pertvarkas.
Bibliotekos, kurios steigėja yra SAM, tačiau kuri yra juridinis asmuo, finansuojamas tiesiogiai iš Finansų ministerijos, darbuotojai įtarė, kad kartojasi kelerių metų senumo istorija ir dabartinę valdžią sudomino tas pats žemės sklypas sostinės centre ir 11 mln. litų vertės pastatas prestižinėje vietoje, kuris domino ir ankstesnes valdžias. Prieš keletą metų Adolfo Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė jau buvo priėmusi nutarimą biblioteką iš pastato iškelti. Medicinos bibliotekos administracija tokį nutarimą apskundė Vilniaus apylinkės teismui. Teismai truko kelerius metus, per tą laiką pasikeitė Vyriausybė ir naujoji nutarimą dėl Lietuvos medicinos bibliotekos iškėlimo atšaukė.
„Susitikime su A.Čapliku pasikeitėme nuomonėmis „kas būtų, jeigu būtų”, – sakė bibliotekos vadovė Salvinija Kocienė. – Vilniaus universiteto atstovai ministrą informavo, kad šiuo metu jie turi kur kas svarbesnių problemų, kurias reikia spręsti, tad dabartinėje situacijoje apie kardinalių sprendimų dėl kito juridinio asmens paėmimo po savo stogu priėmimą negali būti net kalbos. Mes pareiškėme savo nuomonę: nemanome, kad kada nors negalėtų taip įvykti, nes iš esmės universiteto ir mūsų bibliotekos tikslai tie patys – žmonių švietimas, bet galbūt tik tolimoje ateityje”.
Lietuvos medicinos bibliotekos direktorė paprašė ministro, kol jis turi gerokai didesnių rūpesčių dėl sveikatos priežiūros ir SAM pavaldžių įstaigų, nepriimti skubotų sprendimų ir leisti bibliotekai ramiai dirbti savo darbą. Per 65 egzistavimo metus biblioteka išgyveno ne vieną sunkmetį, gali dar pasispausti ir išgyventi šį laikotarpį. Svarbiausia, kad ji nebūtų naikinama, nebūtų keičiamas statusas.
„Ministras lyg ir sutiko, tačiau siūlė galvoti, ką būtų galima padaryti ateityje. O ateitis jau aiški – biblioteka kažkada persikels į naują pastatą Santaros slėnyje, kur susiburs visos pagrindinės gydymo ir mokslo įstaigos ir kur jos statybai jau yra nupirktas žemės sklypas. Galbūt tada bibliotekos bei Vilniaus universiteto funkcijų susiliejimas ir galėtų įvykti”, – sakė S.Kocienė.
Savo ruožtu A.Čaplikas Lietuvos medicinos bibliotekos vadovei pažadėjo, jeigu ateityje vis dėlto bus planuojama imtis kokių nors su Lietuvos medicinos biblioteka susijusių veiksmų, bibliotekos administraciją apie tai informuoti tiesiogiai ir iš anksto.
