Nūdienos pasaulyje sklando daugybė mitų apie žmonių sveikatą ir jai įtaką darančius veiksnius.
Iš tiesų daugybė jų neturi jokio mokslinio pagrindo, todėl laikomi eilinėmis medicininėmis spekuliacijomis. Vis dėlto esama ir tokių mitų, kuriuos jau patikrino ir teisingumą patvirtino medicinos srityje dirbantys mokslininkai. Štai keletas jų…
Apkūnūs žmonės yra linksmesni
Jau nuo senų laikų storumas buvo siejamas su linksmumu. Pasak Kanadoje esančio Lakeheado universiteto psichologų, tokia hipotezė išties yra teisinga, bent jau tarp moterų. Specialistai ne tik rado sąsają tarp kūno masės ir linksmumo, bet ir pasiūlė tai paaiškinantį mechanizmą – estrogenai.
„The Independent” rašo, kad psichologams kilo idėja, jog kūno riebalai moteris apsaugo nuo blogos nuotaikos. Kitaip tariant, kuo stambesnė moteris, tuo mažiau ją kamuoja depresija.
Dviejų dalių tyrime komanda atsižvelgė į kūno masės indeksą (KMI), kuris nurodo svorio ir ūgio santykį, ir jį palygino su nuotaikomis grupelėje jaunų moterų. Jie išsiaiškino, kad kuo aukštesnis KMI ir kūno dydis, tuo mažiau yra depresijos, nerimo ir neigiamos nuotaikos simptomų. Tiesą sakant, itin nervingos moterys buvo lieknos, o apkūnesnės buvo linksmesnės.
Ieškodami atsakymų psichologai pasinaudojo biocheminiais tyrimais, rodančiais galimą ryšį tarp moteriško hormono estrogeno ir nuotaikos bei smegenyse gaminamos medžiagos serotonino, su kuriuo eksperimentuojama kuriant įvairius antidepresantus. Jie sako, kad pačių stipriausių estrogenų randama riebesniuose audiniuose, o tai parodo, jog apkūnesnių moterų organizmuose šių hormonų kiekis tikriausiai yra didesnis.
Meilę galima išgydyti
Ar yra vaistas nuo meilės? Alabamos universiteto bei Irano Tabrizo medicinos universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad melatoninas ir vazotocinas gali šiuo atveju būti veiksmingi.
Intensyvi romantiška meilė yra siejama su specifiniais fiziologiniais, psichologiniais ir elgesio pokyčiais, tarp jų euforija ar noru suartėti su mylimuoju.
Kai kurie tyrėjai mano, kad tokia meilė yra konkreti emocija, nesutampanti su fiziniu sekso poreikiu. Ji veikia per tam tikras smegenų dalis, susijusias su apdovanojimų sistema. Šiai emocijai vystytis didelę įtaką turi chemikalas dopaminas.
Ieškoti atsakymų reikia pupos formos kankorėžinėje liaukoje, kuri gamina hormoną melatoniną, atliekantį svarbų vaidmenį paros cikle. Jis taip pat turi tam tikrų antidopamino efektų, o antras hormonas argininas-vazotocinas taip pat yra svarbus romantiškoje meilėje. Mokslininkai sako, kad šių hormonų vartojimas gali išgydyti sudaužytas širdis.
Dušas kenkia smegenims
Manganas yra metalas, kuris patenka į vandenį po sąlyčio su akmenimis ir žemėje esančiais mineralais. Tai natūralus komponentas, randamas ir tokiame maiste, kaip žalios daržovės, arbata ar dribsniai.
Jo kiekis Didžiojoje Britanijoje buvo tirtas keletą kartų, bet paskutinės studijos parodė, kad šio elemento geriamajame vandenyje yra per mažai, kad darytų poveikį visuomenės sveikatai.
Jei daug mangano pasisavinama kvėpuojant, o ne geriant, galimi pražūtingi rezultatai.
Sveikatos priežiūros specialistai sužinojo, kad kasyklų darbuotojai dažnai gauna per dideles mangano dozes, o tai gali privesti prie manganizmo – būklės, panašios į Parkinsono sindromą. Tuomet galima net mirtis.
Wake Foresto universiteto medicinos mokyklos atstovai teigia, kad iki šiol nebuvo ištirta, kokį poveikį turi aerozolių įkvėpimas maudantis manganu užkrėstame vandenyje.
Jie teigia, kad, palyginti su valgymu ar gėrimu, įkvėpimas yra efektyvesnis būdas manganui patekti į smegenis. Mokslininkų parengtoje ataskaitoje teigiama, kad manganas ilgainiui gali kauptis smegenyse ir turėti neigiamą poveikį senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms moterims ar mineralų stokojantiems žmonėms.
Šunys moterims sukelia krūties vėžį
Miuncheno universiteto tyrėjų atlikta krūties vėžio studija parodė, kad krūties vėžiu sergančios pacientės dažniau turėdavo šunį, o ne katę. Tiesą sakant, 79,7 proc. tirtų moterų reguliariai kontaktuodavo su šunimis.
Mokslininkai taip pat nurodo kitą Norvegijoje atliktą tyrimą. 53,3 proc. šunis laikančių moterų (iš 14 401) susirgo krūties vėžiu. Tuomet tyrėjai pamėgino izoliuoti virusą, kuris gali būti bendras ir šunims, ir žmonėms.
Jų pasirinktas variantas buvo pelės krūties auglio virusas (MMTV), sukeliantis krūties vėžį pelėms ir galintis turėti poveikį moterims. Teorija teigia, kad šunys, o galbūt ir kiti gyvūnai, išvysto MMTV ir perduoda jį arba panašų virusą šeimininkams.
Pasak mokslininkų, teorija gali padėti paaiškinti, kodėl moterims iš Tolimųjų Rytų, persikrausto gyventi į Vakarus, kyla didesnė grėsmė susirgti vėžiu. Azijoje ar kitose Rytų valstybėse gyvenančios moterys retai laiko šunis.
Riešutai gydo dantų skausmą
Eksperimentuodamas su savimi Charlesas Weberis iš Šiaurės Karolinos valstijos rizikavo sveikata mėgindamas kišju riešutais gydyti danties pūlinį. Tai jis grindė tyrimais, rodančiais, kad dantų irimą, odos ligas, tuberkuliozę ar raupsus sukeliančios bakterijos žūva dėl kišju obuoliuose ir riešutuose esančių chemikalų. Jis buvo įsitikinęs, kad aktyvios medžiagos šiuose riešutuose yra anakardžių rūgštys, naikinančios Streptococcus mutans, sukeliantį ėduonį.
Anot C. Weberio, rūgštis gali būti mirtina bakterijai per 15 minučių. „Aš vartoju kišju riešutus kaip pagrindinį savo komponentą keturis kartus per parą ir kiekvieną kartą pagydau pūliuojantį dantį. Nebuvo jokio šalutinio poveikio”, – sako jis.
Saulėtomis dienomis vyrai tampa agresyvūs
Šiltuoju metų laiku reikia saugotis piktų vyrų. Ypač reikia elgtis atsargiai rugpjūčio mėnesį, kai dažniausiai prasideda karai ir visokios invazijos, taip pat individualūs agresijos aktai.
Izraelio Ben-Guriono universiteto komanda analizavo duomenis apie smurtinius ir nesmurtinius nusikaltimus iš keturių žemynų bei istorinius įrašus apie daugiau nei 3 tūkst. karų pradžią.
Individualių smurtinių išpuolių rezultatai parodė reguliarų ritmą. Šiauriniame pusrutulyje nusikaltimų padaugėdavo liepą ir rugpjūtį, o jų mažiausiai būdavo nuo gruodžio iki vasario mėnesio. Pietiniame pusrutulyje viskas buvo priešingai, nes ir metų laikai čia vyksta atvirkštine eiga.
Tyrėjai išsiaiškino, kad smurtiniai nusikaltimai yra du ar tris kartus dažnesni vasarą. Tuo tarpu nesmurtiniai teisės pažeidimai vyksta panašiai visus metus. Tiriant karų ir agresijos aktų istoriją buvo aptiktas tas pats ryšys.
Nėra žinoma, kokie cheminiai mechanizmai smegenyse gali tai sukelti, bet pirmas įtariamasis yra serotoninas. Agresyvūs kariai jo turi mažiau, panašų jo kiekį turi ir žmogžudžiai ar savižudžiai.
Trumparegiai yra inteligentiškesni
Miopija iš dalies priklauso nuo genų. Bet kaip tokiu atveju ji galėjo išgyventi evoliucinį spaudimą? Bet kuris prasto regėjimo medžiotojas ar žolelių rinkėjas nebūtų ilgai išlikęs paleolito laikotarpiu.
Karalienės Marijos ligoninės ir Honkongo universiteto tyrėjai nustatė, kad trumparegystę lemiantys genai išliko, nes jie itin svarbūs protiniams gebėjimams.
Intelektas ir miopija susiję, nes akių ir smegenų augimas turi bendrą genetinį pagrindą.
Trumparegystės vystymąsi lemia aplinkos dirgiklis. Senovėje jo nebuvo, todėl žmonių smegenys vystydavosi nepriklausomai nuo miopijos. Nėra aišku, kas gali sukelti trumparegystę. Kadangi mūsų protėviai neskaitė, tai tikrai gali būti skaitymas.
