Tarp šeimos narių konfliktų gali kilti ir kyla bet kada: ir dėl konkrečių tam tikros dienos įvykių, ir dėl ilgalaikiškesnių sunkumų, nepasitenkinimo. Vaikų ir tėvų santykis ypač komplikuotas pasidaro peržengus paauglystės slenkstį, kai susikalbėjimas ima atrodyti neįmanoma misija.
Ir vieni, ir kiti nori būti išklausyti, gerbiami, mylimi, tačiau, pasak „Vaikų linijos“ psichologės Ivonos Suchodolskos, norint būti suprastam šeimoje, svarbiausia be užuolankų įvardyti savo poreikius. Negalime skaityti kito žmogaus minčių, ne visada suprantame, ko artimajam reikia – apkabinimo ar griežtesnio žodžio. Kitas dalykas – įvardijus, kas blogai, ko norime, svarbu suprasti ir tai, kad kitas žmogus taip pat turi poreikį ir tai gali prieštarauti manajam. Jei aš noriu likti nakvoti pas draugus, o tėvams rūpi mano saugumas, vadinasi, reikia ieškoti kompromisinio varianto. Nuoširdus savo poreikių bei būsenos įvardijimas sudėtingas dalykas, sako psichologė, tačiau tai – neišvengiama artimų santykių dalis.
