Maisto saugos ir mitybos problemos: dabartis ir perspektyvos

Lietuvos mokslų akademijoje vyko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atstovais – A. Barzda ir R. Barkevičiutė), Žemės ūkio universiteto ( atstovė S. Urbienė) ir Mokslų akademijos (atstovai – A. Kusta, D. Lukianienė) inicijuotos Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus maisto saugos ir kokybės komisijos apskritojo stalo diskusijos „Maisto saugos ir mitybos problemos: dabartis ir perspektyvos”.

Apskritojo stalo diskusija buvo organizuota atsižvelgiant į visuomenėje kilusią polemiką, kuriai didžiulę įtaką turėjo žiniasklaidos nuomonių vertinimas. Pasikeisti nuomonėmis apie maisto saugą ir kokybę buvo pakviesti Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų, maisto saugą ir kokybę tikrinančių, maistą gaminančių ir maisto žaliavas auginančių įmonių ir asociacijų bei mokslo institucijų atstovai.

Diskusijas pradėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (ŽŪMMS) pirmininkas LMA n. k Albinas Kusta, akad. Veronika Vasiliauskienė, LMA ŽŪMMS Maisto saugos ir kokybės komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Sigita Urbienė. Apžvelgta maisto saugos ir kokybės, augalų apsaugos kontrolė šalyje, įvertintas televizijos laidų tendencingumas, pažymėta laidose dalyvavusiųjų kompetencijos stoka, valstybinių institucijų darbo trūkumai visuomenės švietimo srityje.

Pranešimus skaitė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius „Maisto saugos ir kokybės kontrolė Lietuvoje”; Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius „Lietuvos žemės ūkis ir augalų apsauga: dabartis ir perspektyvos”. Juose buvo detaliai aptarta maisto saugos ir kokybės kontrolė, augalų apsauga ir augalų užteršimo tikrinimas Lietuvoje.

Apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo: dr. A. Kranauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjas; dr. V. Žoštautienė, Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja; dr. A. Šarkinas, Kauno technologijos universiteto Maisto instituto direktorius; E. Paviržienė, Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorė; A. Paražinskienė, UAB „Utenos mėsa” gamybos direktorė; V. Tėvelis, Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas; J. Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas; D. Stasiūnienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vykdomoji direktorė; prof. G. Staugaitis, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius; LMA n. e. V. Stanys, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas; S. Šablinskienė, UAB „Vilniaus duona” gamybos direktorė; LMA n. e. R. Dubakienė, LMA Alergologijos komisijos pirmininkė; dr. Č. Bobinas, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius; Ž. Kazakevičienė, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja; prof. A. Lugauskas, Chemijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir kiti.

Diskusijos dalyviai teigė, kad Lietuvoje kol kas dar yra natūralaus sveiko maisto, daugėja ekologiškų produktų, rinkoje vis daugiau atsiranda nacionaliniu lygmeniu pripažintų išskirtinės kokybės produktų, kuriems keliami griežtesni reikalavimai, ypač natūralumo, maistingumo ir aplinkos tausojimo požiūriu, o jų auginimą ir gamybos procesus kontroliuoja nepriklausomos sertifikavimo įstaigos.

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai pastebėjo, kad maisto pramonė maisto gamyboje naudoja per daug priedų, gerinančių maisto produkto skonį, aromatą ir padeda pagaminti pigesnių maisto produktų iš mažiau kokybiškos žaliavos. Buvo išsakyta nuomonė, kad Lietuvoje visuomenė nėra šviečiama apie maisto kokybę ir savybes, todėl vartotojai neturi sveikos mitybos bei teisingo produktų pasirinkimo įgūdžių. Mokslinėmis žiniomis pagrįsti teiginiai apie maisto saugą ir kokybę užgožiami laidose skambančiais nemotyvuotais teiginiais. Televizijos laidos kelia gyventojų susirūpinimą dėl maisto kokybės. Gal būt tai lems didesnį dėmesį į maisto mokslą, į vaikų mitybos problemas darželiuose ir mokyklose bei į kūdikių maistą.

1. Konstatuota, kad Lietuvoje funkcionuoja maisto saugos ir kokybės bei augalų apsaugos kontrolės sistema, užtikrinanti, kad į rinką būtų tiekiami tiktai saugūs maisto produktai. Ji teigiamai įvertinta Europos Sąjungoje. Maisto kokybę ir saugą reglamentuoja Lietuvos ir Europos Sąjungos (tiesioginio ir netiesioginio taikymo) teisės aktai, užtikrinantys vartotojų sveikatos saugą ir laisvą prekių judėjimą tarp valstybių.

2. Lietuvos maisto gamybos įmonėse naudojami maisto priedai, įvertinti kompetentingos institucijos – Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) – patvirtinti ir leistini naudoti visoje Europos Sąjungoje. Jų vartojimas pagrįstas atitinkamais teisės aktais bei moksliniais tyrimais. Visų maisto priedų vartojimas maisto gamyboje yra nustatytas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir tarybos reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL 2008 L 354, p.16) ir Lietuvos teisės aktais (higienos normos). Maisto priedų naudojimo reikalavimai bei didžiausi jų leistini kiekiai nustatyti atsižvelgiant į maisto priedo poveikį specialioms vartotojų grupėms (pvz., vaikams, alergiškiems, pagyvenusio, senyvo ir darbingo amžiaus asmenims). Išsami tyrimų medžiaga ir mokslinės išvados yra skelbiamos EFSA interneto svetainėje (www.efsa.europa.eu). Maisto priedų sąrašai yra nuolat persvarstomi ir atnaujinami atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją. Lietuvoje maisto produktai ženklinami griežtai vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 25 d. įsakymu Nr. 677 (Žin. 2003, Nr. 13-530) nuostatomis.

3. Siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijai įtraukti į Maisto ir mitybos strategijos įgyvendinimo priemonių planą (2011–2015 m.):
• sveikos mitybos įgūdžių ugdymo programą (pagal amžiaus tarpsnius);
• parengti vartotojams maisto saugos, kokybės ir mitybos klausimais stebėsenos programą.

4. Rekomenduoti Lietuvos mokslo tarybai, kad Nacionalinėje maisto kokybės programoje „Saugus ir sveikas maistas” būtų įgyvendinti numatyti tikslai ir uždaviniai.
5. Atkreipti savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų, lopšelių-darželių vadovų dėmesį į gaminamus ir parduodamus maisto produktus bei paraginti imtis priemonių, kad būtų tiekiami tik vaikų sveikatai palankūs maisto produktai ir gėrimai.

6. Rekomenduoti Žemės ūkio ministerijai, kad maisto produktus gaminančių įmonių vadovai (ir/ar savininkai) būtų atsakingi už tai, kad gamybos technologijose naudotų pagalbines medžiagas (maisto priedus, plovimo medžiagas) griežtai vadovaujantis Geros higienos praktikos taisyklėmis. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nuolat per žiniasklaidą reikėtų teikti informaciją visuomenei apie maisto saugą ir kokybę.

7. Žiniasklaidai skleisti tik moksliškai pagrįstą informaciją apie maisto saugą ir kokybę.