Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų, kurie galėtų būti apdoroti jonizuojančiąja spinduliuote, valstybinę kontrolę. 2008 metais importo kontrolės metu iš tirtų 119 maisto mėginių (iš jų 20 – maisto papildai), dviem atvejais buvo nustatyta, kad maisto papildų „Medella – 2” (kilmės šalis Rusija) sudedamosios dalys buvo apdorotos jonizuojančiąja spinduliuote. Kadangi Rusijos įmonė, iš kurios buvo gauti maisto papildai, nebuvo įtraukta į Europos Bendrijos patvirtintų įmonių, galinčių užsiimti apšvitinimo veikla trečiosiose šalyse sąrašą, todėl buvo uždrausta realizuoti minėtus maisto papildus Lietuvos rinkoje. Apie tai buvo informuota Europos Komisija Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF).
Per penkis 2009 metų mėnesius dėl jonizuojančios spinduliuotės nustatymo buvo ištirti 49 maisto produktų mėginiai Apšvitinimo atvejų maisto produktuose nebuvo nustatyta. Šiais metais patikrinus daugiau nei 960 parduotuvių (per 2008 m. – 2360). Produktų, apdorotų jonizuojančiąja spinduliuote, nebuvo nustatyta.
Apskričių, miestų ir rajonų VMVT inspektoriai, vykdydami importuojamų iš trečiųjų šalių ir rinkoje esančių maisto produktų, kurie galėtų būti apdoroti jonizuojančiąja spinduliuote, kontrolę, nuodugniai tikrina juos lydinčius dokumentus bei pačias produktų siuntas. Jeigu maisto produktai paveikti jonizuojančia spinduliuote, etiketėse turi būti užrašai „Apšvitinta” arba „Apdorota jonizuojančiąja spinduliuote”. Jei lydinčiuose dokumentuose ar etiketėse tokių užrašų nėra, maisto produktų mėginiai siunčiami tirti dėl jonizuojančios spinduliuotės nustatymo į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų skyrių.
„Švitinimas pasaulyje buvo naudojamas jau prieš 100 metų. Tai atliekama norint sunaikinti gedimą sukeliančias bakterijas, kenkėjus ir kuo ilgiau išlaikyti gerą maisto produktų kokybę. Bet daugeliui mūsų šalies vartotojų tokia maisto apdorojimo technologija yra mažai žinoma, todėl žmonės domisi ir prašo paaiškinti”, – komentavo VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Vida Jarošienė.
Pasak specialistės, švitinimą leidžiama naudoti daugiau kaip 50 pasaulio šalių, švitinama virš 80 produktų rūšių. Europos Sąjungoje (ES) leidžiama apšvitinti tik sausas aromatines žoles, prieskonius ir augalinius pagardus. EK sprendimu, yra patvirtintas maisto apšvitinimo įmonių sąrašas trečiosiose šalyse ir į ES valstybes leidžiama importuoti tik tose įmonėse apšvitintus produktus. Šį metodą naudojančioms įmonėms reglamentuotos ir patvirtintos labai griežtos maisto produktų apšvitinimo taisyklės.
Vidos Jarošienės teigimu, pasaulio mokslininkai įrodė, kad trumpas maisto produktų švitinimas nesukelia maiste esančių baltymų, riebalų bei angliavandenių pokyčių, taip pat neturi įtakos amino ir riebalų rūgščių, mikroelementų ir mineralinių medžiagų kokybiniams pokyčiams. Maiste sumažėja tik vitaminų, tačiau daug jų žūva ir kitokiais būdais konservuojant ar džiovinant maisto produktus. Jeigu ši technologija taikoma laikantis nustatytų reikalavimų, toks kokybės išsaugojimo būdas yra efektyvus ir nekenksmingas.
Kaip aiškino VMVT specialistė V.Jarošienė, daug riebalų turinčio maisto švitinti negalima. Švitinant žuvų ar pieno produktus, skyla riebalai, todėl produktai keičią skonį, jie apkarsta. Paveiktas jonizuojančių spindulių, kvapą ir skonį keičia ir daug baltymų turintis maistas – gyvulių mėsa, paukštiena. O pavyzdžiui, arbatžolėse, surinkus jas į krūvas per lietų, džiovyklose gali įsiveisti pelėsių ar grybelių. Tokiais atvejais apšvitinimas apsaugo nuo puvimo, sunaikina jose esančius kenkėjus. Kai kuriose šalyse švitinama sušaldyta mėsa, paukštiena ir jos produktai, siekiant sumažinti žarnyno užkrečiamąsias ligas sukeliančių bakterijų atsiradimą.
