Versija, kad Michaelas Jacksonas mirė nuo jam suleistų stiprių nuskausminamųjų vaistų, verčia suklusti visus skausmą kenčiančius ir vaistus vartojančius žmones.
Skausmas ir baimė
O gal dėl popkaraliaus M.Jacksosno mirties kaltos nesuskaičiuojamos plastinės operacijos, kėlusios skausmą? O gal baimė? Dainininkas yra prisipažinęs bijantis minios, saugus besijaučiantis tik būdamas šiek tiek aukščiau jos, ant scenos. Popmuzikos legenda tapo priklausomas ne tik nuo nuskausminamųjų vaistų ir baimės, bet ir nuo asmens sargybinių: bijodavo pats, juolab būdamas kambaryje vienas, atidaryti duris, eidamas į viešumą veidą slėpė po kauke.
M.Jacksonas staiga mirė, būdamas 50 metų. Prieš kelerius metus buvo sutrikusi jo širdies veikla ir netgi buvo paskleista melaginga žinia apie muzikos dievaičio mirtį nuo širdies priepuolio. Tuomet tai tebuvo gandas.
Žvaigždžių mirtys patvirtina
Dėl ko dabar sustojo M.Jacksono širdis? Paskutinį kartą pasirodęs scenoje prieš 12 metų, 1997-aisiais, dainininkas rengėsi atnaujinti savo koncertinę veiklą. Šeimos advokatas ir atstovas spaudai Brianas Oxmanas patvirtino, kad M.Jacksonas dėl to labai jaudinosi ir vartojo raminamuosius vaistus. „Jis greičiausiai jais piktnaudžiavo”, – po savo kliento mirties teigė B.Oxmanas.
Popmuzikos karaliaus artimieji neneigė versijos, kad jis galėjo mirti dėl pernelyg didelio kiekio vaistų vartojimo. Vienu metu jis gėrė aštuonių rūšių vaistus, tris iš jų – nuo skausmo.
Vaistais piktnaudžiavo ne viena pasaulinio garso žvaigždė. Gausus vaistų vartojimas ir per didelė migdomųjų dozė tapo garsios Holivudo aktorės Marilyn Monroe mirties priežastimi. Pasaulinė rokenrolo legenda Elvis Presley ir kino žvaigždė Heathas Ledgeris mirė nuo per didelės raminamųjų vaistų dozės, garsi aktorė Anna Nicole Smith – perdozavusi migdomųjų vaistų.
Visi esame patyrę
„Tarp vaistų ir nuodų yra tik vienas skirtumas – dozė”, – perspėjo sveikatos apsaugos ministro patarėjas gydytojas Martynas Marcinkevičius.
Teigiama, kad M.Jacksonas tik vienoje vaistinėje už vaistus skausmui malšinti per mėnesį sumokėdavęs apie 10 tūkst. JAV dolerių.
Yra ligonių, kurie per dieną vartoja 10–12 pavadinimų vaistų.
Vienas sunkiausių simptomų, kurį sunku ištverti be vaistų, yra skausmas. Nėra žmogaus, jo nepatyrusio. Tai atsitinka dar kūdikystėje pargriuvus, susižalojus.
Ilgalaikis skausmas – tai ne tik nemalonus pojūtis. Jis veikia visą organizmo sistemą sukelia fiziologinių pakitimų. Kinta kraujospūdis, širdies ritmas, hormonų koncentracija ir kiti parametrai.
„Buvo gili naktis, kai pabudau nuo skausmo krūtinėje. Spaudė ne širdies plote, o tiesiai per krūtinės vidurį. Atsiguliau ant nugaros, sulaikiau kvėpavimą, bet skausmas nesiliovė. Spaudė lyg kokiu sunkiu daiktu, be atvangos. Pabandžiau keltis, sėstis, bet skausmas nesikeitė. Vyras atnešė vandens, išgėriau kelis gurkšnius. Laukiau, kentėjau, bet kai labai stiprus skausmas tebespaudė krūtinę, pasidarė baisu”, – savo išgyvenimais dalijosi sostinės gyventoja Audronė Valatkienė.
Ištverti labai sunku
Staigus trumpalaikis skausmas – tai organizmo reakcija į sužeidimą ar susirgimą. Skaudama vieta lengvai nustatoma ir dažniausiai lengvai pagydoma.
Sužeidus odinį ar poodinį sluoksnį, skausmas greitai praeina. Kaulų, neurologinis skausmas yra sunkiai lokalizuojamas, nes jo regionuose trūksta skausminių receptorių.
„Niekada negalvojau, kad gali taip smarkiai skaudėti lūžusią koją”, – guodėsi Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje operuota Giedrė Bajoriūnienė.
Toks skausmas tęsiasi ilgai, kaip ir vidinis, kylantis sutrikus vidaus organų funkcijoms ar juos sužeidus.
Tačiau pats sunkiausias yra lėtinis, nuolat besikartojantis skausmas. Jį sukelia onkologinės, stuburo, sąnarių ligos. Kai jos yra neišgydomos, skausmas kankina visą gyvenimą.
„Yra daug vaistų, slopinančių skausmą. Jie yra saugūs. Vienas pavojingiausių šalutinių poveikių, kuriuos sukelia opiatai, – kvėpavimo slopinimas. Jais stacionare gydomų ligonių kvėpavimo funkcija yra atidžiai sekama”, – paaiškino Kauno medicinos universiteto Anesteziologijos klinikos vadovas Andrius Macas.
Labai kenkia kepenims
Tačiau nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, tokius, kaip ibuprofenas, paracetamolis, diklofenakas, skiriamus ambulatoriškai gydyti, reikia vartoti labai atsargiai. „Perdozavus jie gali sutrikdyti kepenų veiklą, netgi sukelti kraujavimą iš virškinamojo trakto”, – perspėjo gydytojas A.Macas.
Opiatiniais analgetikais malšinamas skausmas ir namuose besigydantiems lėtinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Dažniausiai jiems skiriami pleistrai, kuriuose vaistų dozė yra nepavojinga. Tačiau lietuviai labai kantrūs. Paaiškėjus, kad skausmo priežastis nėra vėžys, tuo džiaugiasi ir nesiskundžia.
„Mokslo strategija – sudaryti sąlygas, kad nė vienas žmogus nekentėtų skausmo”, – apibendrino A.Macas.
Taikomi naujausi metodai
Skausmo malšinimas – dieviškas darbas. Šis senovės lotynų posakis dabartinės tikrovės neatitinka, juolab šį darbą atliekantiems gydytojams. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia skausmo malšinimo klinikos. Medikų įsitikinimu, skausmo specialistai turėtų dirbti visose ligoninėse.
Skausmo klinikose dirbantys gydytojai yra įvaldę naujausius invazinio skausmo malšinimo metodus, atliekamus kontroliuojant rentgenu. Šiais metodais galima tiksliai pasiekti norimą taikinį ir jį paveikti, suleidžiant priešuždegiminių vaistų ar nutraukiant nervinių impulsų sklidimą. Skausmui gydyti naudojamos pažangios technologijos: radijo dažnio termokoaguaguliacija, pulsinė radijo dažnio terapija. Itin šiuolaikiškos nuskausminimo technologijos – nugaros smegenų stimuliacija, opioidų infuzija.
Skauda visą gyvenimą
Skausmo klinikos, įkurtos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, vyresnysis ordinatorius Alfredas Vaitkus sako, kad kompensuojamųjų vaistų skausmui malšinti trūksta.
„Situacija nėra tokia prasta, kokia buvo prieš dešimt metų, bet nėra ir pakankamai gera. Vaistai nuo skausmo kompensuojami ne visiems, dėl to kai kurie ligoniai yra priversti kentėti. Ypač tie, kurie negali vaistų nusipirkti patys”, – apgailestavo gydytojas A.Vaitkus.
Toli gražu ne visos ligos, keliančios lėtinį skausmą, yra įtrauktos į sąrašą, pagal kurį sergantiesiems kompensuojami vaistai. Lėtinis skausmas kaip liga yra nepagydomas. Skausmas veikia nervų sistemą, susiformuoja jos pokyčiai.
„Yra pacientų, nuo skausmo gydomų dešimtmečiais. Skausmas gali būti banguojamojo pobūdžio – slopstantis ir ūmėjantis. Nustatyta, kad nuo skausmo mažėja galvos smegenų masė, tačiau nuskausminamųjų vaistų poveikis gyvenimo trukmei nenagrinėtas”, – pabrėžė gydytojas A.Vaitkus.
Išsivysto priklausomybė vaistams
Nepaisant, kad vaistai brangūs ir ne visiems jie kompensuojami, Lietuvoje yra žmonių, vartojančių per daug vaistų. Organizmas ilgainiui prie jų pripranta ir nebejaučia poveikio. Tuomet ligonis savo nuožiūra didina dozę.
„Priklausomybė vaistams išsivysto priklausomai nuo to, kiek laiko ir kokius vaistus žmogus vartoja. Labiausiai priprantama prie raminamųjų ir migdomųjų”, – apibendrino Kauno psichiatrijos ligoninės Krizių skyriaus vedėja Kristina Lebedžinskienė.
Šiuos vaistus vartoja vis daugiau žmonių. Negali užmigti, pasiguodžia kaimynei ar draugei, ši pataria, kokius migdomuosius vartoti, nes pati geria. Rūpesčiai, emocinė įtampa, patirtas stresas skatina griebtis vaistų.
„Žmonės nepakelia dvasinių išgyvenimų, menkiausiai bėdai ištikus renkasi lengviausią nusiraminimo būdą – vaistus”, – daro išvadą gydytoja psichiatrė.
Stresas veikia psichiką, išgyvenimai – širdį. Tuomet, be raminamųjų, žmonės geria ir vaistų nuo širdies.
„Labai populiarus gudobelės ekstraktas, kuriame yra spirito. Pasitaiko pacientų, kurie per dieną išgeria dešimt ar net dvidešimt raminamųjų tablečių ir buteliuką šios tinktūros. Jų sąveika sukelia apsinuodijimą”, – aiškino K.Lebedžinskienė.
Žolelės irgi ramina
Prie raminamųjų, migdomųjų vaistų organizmas labai greitai pripranta. Jie efektyviai veikia 2–3 savaites. Gydytoja psichiatrė pataria ilgiau kaip mėnesį to paties vaisto nevartoti ir kritikuoja kolegas, kurie labai lengva ranka skiria raminamuosius.
„Užsienyje reikia labai rimtų priežasčių raminamiesiems vaistams skirti, todėl ir mūsų gydytojai, ypač šeimos, turėtų dirbti atsakingiau”, – pataria K.Lebedžinskienė.
Kauno psichiatrijos ligoninėje gydosi vis daugiau jaunų žmonių. Visuomenę kankina depresija, dažnos psichologinės traumos. Šiuolaikinis gydymas daug efektyvesnis, nei buvo anksčiau, vaistai išgryninti, bet negalima jų vartoti savo nuožiūra.
„Ksanaksas, lorafenas labai populiarūs, tačiau negalint užmigti reikia griebtis ne jų, bet raminamųjų žolelių arbatų, homeopatinių vaistų”, – pataria gydytoja psichiatrė K.Lebedžinskienė.
Vaistažolių ir jų ekstraktų poveikis ne toks greitas, bet efektyvus, kaip ir cheminių preparatų. Gamtos duoti vaistai daug saugesni, prie jų nepriprantama.
Statistika
Tarptautinių organizacijų duomenimis, lėtinį skausmą nuolat kenčia maždaug penktadalis europiečių. Gyvenimo trukmei ilgėjant, vis daugiau žmonių serga skeleto, raumenų ligomis, osteoporoze, reumatu, vis daugiau patiria traumas. Manoma, kad dėl šių priežasčių lėtinio skausmo problema ateityje bus dar aktualesnė.
Skausmas ir vėžys
Nustatant diagnozę skausmą kenčia 20–50 proc. onkologinių ligonių, vėliau šis skaičius padidėja iki 70 proc. Net 43 proc. ligonių nesikreipia į gydytoją ir skausmą yra linkę gydytis vieni.
Ligonės patarimai
Šiuolaikinė medicina gali daug, tik mes neturim pakankamai informacijos apie sunkių ligonių gydymą ir slaugymą. Jeigu labai skauda, nekentėkite, kreipkitės į skausmo kliniką, prieš tai gavę siuntimą iš savo šeimos gydytojos. Užsiregistruokite. Atvykus konsultacijai reikia užpildyti anketą apie ligą: kurioje kūno vietoje skauda, koks skausmo pobūdis, lygis (įvertinamas balais), kokius medikamentus vartojate ir kokie padeda. Tuomet gydytojai suranda optimaliausią nuskausminamųjų vaistų derinį, ir ligonis gali gyventi, kiek leidžia liga, visavertį gyvenimą ar bent jau be skausmo.
Nepageidaujamas poveikis
Daugiau kaip 6,7 proc. ligonių patiria pavojingą vaistų sąveikos bei šalutinį poveikį, 0,32 proc. jų dėl to miršta.
Pasaulyje kasmet registruojama daugiau kaip 2 mln. gyvybei pavojingų vaistų sąveikos šalutinio poveikio sukeltų reakcijų.
Nepageidaujamas vaistų poveikis pagal mirtingumą aplenkia plaučių ligas, diabetą, ŽIV, autokatastrofose žuvusiųjų skaičių.
Slaugytojų pastebėtų pašalinių reakcijų dažnis siekia 300 tūkst. per metus.
Vaistų sąveikos pasekmės didėja su vartojamų vaistų skaičiumi.
2,8 mlrd. ligonių vartoja daugiau kaip 10 vaistų.
Šaltinis: JAV nacionalinės akademijos Medicinos institutas
Savigyda
Vaistinių darbuotojai neturėtų užsiimti gydymu. Pirkėjui skundžiantis sveikata ir prašant vaistų, vaistininkas turėtų patarti pasikonsultuoti su gydytoju. Tačiau Statistikos departamento duomenimis, per vienus metus gydytojo konsultacijos atsisakė 284 tūkst. pacientų. Atsisakymo motyvai – laiko stoka, tikėjimasis, kad negalavimas praeis savaime, eilės sveikatos priežiūros įstaigose. Vadinasi, ligoniai, pasirinkę vaistus savo nuožiūra, per metus galėjo jų be reikalo suvartoti beveik už 100 mln. litų.
Vaistų vartojimo klaidos
Ligonis gydosi vaistais, kurie, pakitus jo sveikatos būklei, tapo nereikalingi.
Ligonis vartoja jam nereikalingus vaistus.
Ligonis vartoja vaistų per mažomis arba per didelėmis dozėmis.