Anot studentų atstovų, nekokybiškas Konvencijos vertimas daugeliui neįgaliųjų, studijuojančiųjų ar planuojančių studijas Lietuvoje, gali apriboti galimybes sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje.
Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, Konvencijos svarstymas Seime – geras ženklas Lietuvoje gyvenantiems neįgaliesiems, ypač tiems, kurie planuoja siekti aukštojo mokslo. Tačiau, anot LSS vadovo, esamas Konvencijos vertimas turi rimtų spragų. Dėl to LSS kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengė siūlymus vertimui tobulinti. LSS taip pat kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, kuris tarptautinį dokumentą svarstys ir teiks savo išvadą Seimui.
„Vienu rimčiausių trūkumų yra tai, kad dabartiniame vertime siaurinamas ratas žmonių, kuriems Konvencija galėtų būti taikoma. Originalus tekstas aiškiai nurodo, jog dokumente kalbama ne tik apie neįgaliuosius pagal įprastus požymius, bet ir apie kitus asmenis, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių gali būti prie tokių priskiriami. Lietuviškame vertime liekama prie siauresnio varianto.
Yra pastabų ir dėl švietimo sąvokos. Ji lietuviškajame vertime keičiama žodžiu „išsilavinimas”. Tai nėra nei tikslu, nei teisinga žmonių su negalia atžvilgiu, nes dokumento originale aiškiai laikomasi mokymosi visą gyvenimą idėjos. Ši neapsiriboja tik išsilavinimu, teikiamu per specialiai tam skirtas institucijas”, – tikina LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.
LSS vadovo teigimu, esama kritikos ir dėl žmonių su negalia teisės į teisingumą įgyvendinimo – pastaroji lietuviškajame vertime įvardijama tik kaip teisė kreiptis į teismą. Studentų atstovai taip pat siūlo keisti vertime naudojamą „integracijos” sąvoką į moderniojoje socialinių mokslų praktikoje vartojamą savoką „įtrauktis”. Ši pirmosios atžvilgiu aiškinama kaip platesnė, apimanti ne tik oficialiųjų institucijų pastangas siekiant neįgaliųjų prisitaikymo visuomenėje, bet ir atitinkamų sąlygų sudarymą pačių neįgaliųjų aktyvumui reikštis.
Už autentišką Konvencijos vertimą buvo atsakinga Vyriausybės kanceliarija.
Neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmasis išsamus XXI a. Žmogaus teisių dokumentas, kuris įpareigoja valstybes skatinti ir užtikrinti neįgaliųjų teisių įgyvendinimą, propaguoti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvenciją jau ratifikavo 51 valstybė, tarp kurių yra tokios šalys kaip Australija, Austrija, Slovėnija, Švedija, Vengrija, Vokietija.
