Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir Universiteto ligoninėms rugsėjo 17–18 dienomis Vilniuje vykęs gyvybės mokslų renginys „Life Sciences Baltics 2025“ buvo išskirtinis. Bendrame stende ir forumo renginiuose pristatytas įspūdingai platus mokslo, inovacijų, diagnostikos, gydymo galimybių spektras, kai kurie sprendimai ir galimybės – unikalūs ne tik Lietuvoje.
Šiemet didžiausiame Baltijos regione gyvybės mokslų renginyje atstovauta strateginėms LSMU mokslo tyrimų kryptims, Universiteto mokslo institutai pristatė atradimus ir galimybes srityse, kurios laikomos pažangiausiomis pasaulyje.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorės mokslui prof. habil. dr. Vaivos Lesauskaitės, LSMU šiame forume išsiskyrė aukšto lygio fundamentinių ir taikomųjų tyrimų gausa ir svariu indėliu į šalies bei tarptautinį mokslą bei mokslu grįstas technologijas. Bendras su universiteto ligonine Kauno klinikomis ir LSMU Kauno ligonine stendas atspindėjo platų ekspertinių kompetencijų lauką, studijų, mokslo ir klinikinės veiklos vienovę.
„Mikrobiotos tyrimai, mikroorganizmų ir virusų tyrimai, farmakogenomika – LSMU plėtoja kokybišką mokslą daugelyje pažangių krypčių: nuo dirbtinio intelekto, didžiųjų duomenų analitikos iki branduolinės medicinos, kuri yra viena stipriausių krypčių Baltijos šalyse“,– įspūdingą LSMU veiklos lauką apibūdino prorektorė mokslui.
„Life Sciences Baltics“ – itin palanki erdvė užmegzti strategines partnerystes ir plėsti ekspertiškumą daugybėje renginių. Abi svarbaus forumo dienas gausi LSMU, Klinikų ir LSMU Kauno ligoninės ekspertų komanda aktyviai dalyvavo konferencijose, diskusijose, pažangiausių inovacijų ir technologijų pristatymuose, sesijose.
Sulaukta susidomėjimo, įvertinimo, naujų bendradarbiavimo idėjų.
Naujos kryptys: lyderystė
LSMU Farmacinių technologijų instituto Farmacijos mokslinės laboratorijos vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja Aistė Jekabsone pabrėžė: nemažai LSMU plėtojamų pažangių taikomųjų mokslo ir technologijų sričių gali teikti apčiuopiamos naudos ne tik nacionaliniu, regioniniu, bet ir globaliu mastu.
Mokslininkė dirba visiškai naujoje sekretomikos srityje. Tai – transliacinė mokslo ir technologijų kryptis, jungianti ląstelių terapiją ir tradicinę farmaciją. Ji pagrįsta natūraliais biologiniais mechanizmais, kuriais ląstelės naudojasi, kad išspręstų į ligas panašias sistemas žmogaus organizme.
„Ląstelių terapiją galime paversti į dozuojamą vaistą ir pateikti žmogui nuo vaistinės lentynos, o poveikis bus toks pat, kaip ir ligoninėje teikiamos ląstelių terapijos. Tai svarbus žingsnis farmacijoje, įgalinantis naują vaistų vystymo paradigmą. Galime didžiuotis, kad esame tarp šios srities lyderių pasaulyje“, – pasakojo mokslininkė, šios sveikatos technologijos plėtrai įkūrusi startuolį.
Gyvybės mokslų atradimai – pacientui
Kartu forume dalyvavo ir Kauno klinikos su savo specialistų ir mokslininkų komanda.
Didžiausiame Baltijos šalių gyvybės mokslų renginyje jie pristatė pagrindines Kauno klinikų mokslo ir inovacijų kryptis: personalizuotą mediciną, branduolinės medicinos ir vienintelio Baltijos šalyse ciklotrono galimybes, biobanko ir biomedicinos tyrimų plėtrą, telemedicinos sprendimus bei retų ligų diagnostikos ir gydymo pažangą.
Forumo dalyviai turėjo galimybę susipažinti, kaip klinikinė praktika, mokslas ir studijos Kauno klinikose integruojami į šiuolaikinę sveikatos priežiūrą.
„Siekiame, kad gyvybės mokslų atradimai taptų klinikinės praktikos sprendimais, gerinančiais pacientų priežiūrą. Dalyvavimas šiame forume buvo proga pasidalyti patirtimi ir plėsti dialogą su tarptautiniais partneriais, kartu ieškant pažangos kelių sveikatos sektoriuje.
Branduolinė medicina, retų ligų diagnostika ir gydymas, genetikos ateitis, klinikiniai tyrimai ir telemedicina – tai kryptys, kurias nuosekliai stipriname. Vis daugiau dėmesio skiriame duomenų mokslui, dirbtiniam intelektui bei personalizuotos medicinos plėtrai, kurie taps svarbia ateities medicinos dalimi ir leis Kauno klinikoms išlikti inovacijų lydere ir ateityje“, – sakė renginyje dalyvavęs Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Personalizuotos medicinos link
LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos mokslo darbuotoja Rūta Inčiūraitė į forumą atvyko pristatyti pažangias organoidų kaip tyrimo technikos ir mikrobiomo kaip tyrinėjimų lauko sinergijos sritis.
Šiuo metu pasaulyje žarnyno mikrobiomo tyrimų sritis įvardijama kaip viena perspektyviausių taikomųjų biomedicinos tyrimų krypčių, keičianti šiuolaikinę ligų diagnostiką ir gydymą. Šioje srityje LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslininkai yra sulaukę nemažai reikšmingų įvertinimų tarptautiniu ir šalies mastu.
Šiuos tyrimus siekiama pritaikyti personalizuotos medicinos srityje. Organoiduose tiriami ligų mechanizmai, testuojamos įvairios molekulinės ir terapinės medžiagos. Tai padeda ieškoti naujų ligų valdymo būdų. Vienas siekių – išvystyti organoidus taip, kad ši platforma būtų pritaikoma kiekvieno žmogaus įvairioms galimoms terapijoms testuoti – siekiant parinkti pacientui tinkamiausią individualią terapiją.
Mikrobiomas tyrinėjamas ieškant įvairių diagnostinių žymenų: galbūt ligą įmanoma „pagriebti“ anksti. Tiriama, ir ką veikia bakterijos žarnyne, kokios įtakos jos turi organizmo ląstelėms, uždegiminiams procesams. Mikrobiomo tyrimai jau integruojami į dirbtinio intelekto (DI) įrankius, skirtus geresnei ligų diagnostikai ir gydymui.
Nuo tyrimo – iki produkto
Abi renginio dienas jungtiniame LSMU, Kauno klinikų, Kauno ligoninės stende šurmuliavo bendradarbiavimo galimybėmis besidomintys lankytojai. Didelio susidomėjimo sulaukė įranga, skirta veido odai analizuoti.
Pasak LSMU Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vadovės profesorės Jurgos Bernatonienės, aparatu atlikus begalę veido odos analizių, išryškėja dažniausios pacientų odos problemos. Nauji preparatai kuriami apibendrinus šiuos duomenis, pasitelkus LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centro laboratorijų įrangą.
