Mollers

Liudas Mažylis. Privalome suvienodinti sveikatos paslaugų kokybę visoje Europoje

Liudas Mažylis

Liepos 11 d. Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos debatų metu Strasbūre prof. Liudas Mažylis akcentavo, kad link ES link bendresnės sveikatos apsaugos politikos juda per lėtai, reikšmingų pasiekimų sveikatos sityje valstybės narės siekia pavieniui bei jaučiama per ryški sveikatos sektoriaus atskirtis tarp Rytų ir Vakarų valstybių.       

Europarlamentarai antradienį diskutavo dėl per COVID-19 pandemiją įgytos patirties ir rekomendacijų ateičiai. Būtent šiam klausimui bei pasiruošimui galimoms ateities sveikatos krizėms buvo įkurtas ir specialius EP komitetas, kurio nariu yra europarlamentaras L Mažylis.

„COVID patirtis mums įdiegė suvokimą, kiek daug galima nuveikti ir įveikti kartu. Pandemija suaktyvino platesnį mąstymą – ne tik solidariai dalijomės skiepais, bet ir permąstėme bendrų tyrimų, registrų, duomenų bazių svarbą ir ne vien užkrečiamų ligų srityje, nukaldinome koncepciją – Europos sveikatos sąjunga“, – savo pasisakymo metu kalbėjo politikas. Visgi pasak L. Mažylio, tik tenka apgailestauti, kad žingsniai link tos Sveikatos sąjungos daromi per maži ir per lėtai.

Europarlamentaras Strasbūre taip pat pabrėžė ir vis dar stiprius skirtumus tarp Rytų ir Vakarų ES valstybių. „Mokslo pažangos vaisiais – kitaip, negu tai buvo su skiepais – moderniomis lėtinių ligų gydymo priemonėmis –  gali naudotis ne visi europiečiai, egzistuoja ryški atskirtis tarp Rytų ir Vakarų,  nes gydymas tiesiog neprieinamas dėl jo brangumo“, – debatuose kalbėjo L. Mažylis, kuris ne kartą, tiek veikusiame kovos su vėžiu komitete, tiek su įvairiais sveikatos klausimais dirbančiame komitete susidūrė būtent su ne vienodų sąlygų situacija skirtingų šalių sveikatos sistemose.

Hepatito C patikros sėkmė – pavienės valstybių narių elgsenos pavyzdys

Kartu politikas su kolegomis pasidalino ir svarbiu politiniu laimėjimu prie kurio prisėdėjo ir pats L. Mažylis. „ES narėse tikslo siekiame pavieniui – per pora metų Lietuva įdiegė hepatito C prevencijos programą, patikrintas jau kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – beje, ir asmeniškai aš -– kodėl to negalėtų vykti visos Europos mastu? Tad tikiuosi ne tik COVID patirties įvertinimo, bet ir platesnių ryžtingų iniciatyvų“, – pristatė europarlamentaras.

Būtent prieš kelis metus šalies mokslininkų dėka Lietuva tapo viena iš lyderių pagal pastangas eliminuoti hepatito C viruso infekciją. Artėjant liepos 28-ajai – Pasaulinei hepatito dienai – L. Mažylis primena, kad jau daugiau nei metus kreipiantis per šeimos gydytojus Lietuvos gyventojai gali pasitikrinti dėl hepatito C infekcijos, kuri gali sukelti ir kepenų vėžį.

„Džiaugiuosi, kad ir man, vieno iš pagrindinių programos iniciatorių, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojo, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininko prof. habil. dr. Limo Kupčinsko kvietimu, teko prisidėti prie Lietuvos medikų iniciatyvos šalyje įgyvendinti ir pradėti taikyti prevencinę hepatito C patikros programą. Ji prieinama Lietuvos piliečiams, reikia kreiptis per šeimos gydytoją. Šiuo metu jau yra patikrinta apie milijoną piliečių ir, specialistų teigimu, tai yra viena sėkmingiausių patikros programų Lietuvoje. Bendraudamas su medikų bendruomene pastebiu, kad Lietuva tikrai savo specialistais neatsilieka niekuo nuo Vakarų valstybių, bet mums reikia daugiau finansavimo. Bendrai vertinant Lietuvos žmonių sveikatą, dar daugelyje sričių atsiliekame nuo ES vidurkio“, – viena sėkmingiausių prevencijos programų sveikatos srityje aptarė L. Mažylis.

Europarlamentaras pastebėjo, jog situacija ES su panašiomis prevencinėmis programomis ir pasiruošimu ateičiai būtų daug sklandesnė, jei aktyviau būtų veikiama bendros Sveikatos sąjungos kūrimui ir įgyvendinimui. Liepos 12 d. plenarinės sesijos metu  Strasbūre Europos Parlamentas daugumos balsais (385 balsavo „už“, 193 – „prieš“, 63 – susilaikė) priėmė rezoliuciją dėl COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties ir rekomendacijų ateičiai. Šia rezoliucija EP nariai reikalauja sustiprinti Europos sveikatos sąjungą ir nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą bei parlamentinę priemonių priežiūrą, koordinavimą ir solidarumą.

L. Mažylio teigimu, tai, kad ši tema paliesta viso EP mastu – svarbu įvairiems aspektams. „Europa bendrai turi stiprinti savo sveikatos sistemą, turime mūsų vidaus rinkoje gaminti vaistus, jiems reikiamus komponentus, apsaugos ir medicinines priemones, turime daugiau dėmesio skirti bendriems medicininiams tyrimams, kurti bendrą mokslinę, duomenų bazę. Mūsų sveikatos apsauga negali būti priklausoma nuo trečiųjų šalių, ES turi būti vis labiau konkurencinga ir pasaulyje“, – teigė EP narys.

TAIP PAT SKAITYKITE