Ditel

Ligonių kasos: daugėja keliaujančiųjų gydytis svetur

Gydymas svetur

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra palengva atsigauna po koronaviruso pandemijos sukrėtimo. Praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones, praneša Valstybinė ligonių kasa.

„Pernai sulaukėme 131 prašymo kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Tai yra net keliomis dešimtimis prašymų daugiau nei iki tol dvejus metus iš eilės, kai gyventojų judėjimas buvo suvaržytas dėl COVID-19 pandemijos. Taigi jau akivaizdžiai matomas šios srities atsigavimas“, – pastebi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Inga Ježerkauskaitė.

Pasak jos, pernai teritorinės ligonių kasos (TLK) kitose Europos ekonominės erdvės šalyse patirtas išlaidas kompensavo 124 Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Tam prireikė 141 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tai net 45,5 tūkst. eurų daugiau nei užpernai. 

Kaip ir kasmet, taip ir praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai. Tuo tarpu į Vokietiją gydytis pernai važiavo gerokai mažiau Lietuvos apdraustųjų nei užpernai, mat prašymų skaičius nuo 21 sumažėjo iki 13. Kur kas rečiau praeitais metais gydytasi Slovakijoje, Belgijoje ir Estijoje. Po vieną kitą prašymą kompensuoti išlaidas gauta po vizitų pas medikus ar įsigijus vaistų Ispanijoje, Italijoje, Austrijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Liuksemburge.

„Jau ne pirmus metus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse veikiant direktyvai dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, pagal kurią mūsų apdraustieji gali laisviau vykti gydytis į kitas šalis, pastebimos panašios tendencijos. Lietuvoje apdrausti asmenys dažniausiai renkasi kaimynines šalis tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai gauti. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tendencijos išlieka taip pat panašios – kasmet vykstama dėl tų pačių ar panašaus pobūdžio paslaugų“, – sako I. Ježerkauskaitė.

Anot VLK specialistės, pernai dažniausiai buvo kompensuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ir beveik perpus mažiau stacionarinių. Taip pat tautiečiai norėjo atgauti pinigus už užsienio gydytojų specialistų suteiktas konsultacijas. Pacientams teiktos ir medicininės reabilitacijos paslaugos Lenkijoje, Slovakijoje ir Latvijoje. Prašyta kompensuoti ir vaistų bei ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidas.

Didžiausia iš PSDF pernai išmokėta kompensacija pacientui siekė beveik 11 tūkst. eurų už stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, o mažiausia – 21 eurą – už ambulatorines paslaugas.

Ligonių kasos primena, jog Lietuvos apdraustieji Europos Sąjungos valstybėse, Islandijoje, Lichtenšteine ar Norvegijoje, gavę sveikatos priežiūros paslaugas ir už jas susimokėję, ne vėliau kaip per 1 metus gali kreiptis į ligonių kasas dėl patirtų išlaidų kompensacijos. Svarbu žinoti, kad išlaidos pacientui kompensuojamos tokia dalimi, kiek už atitinkamas medicinos paslaugas PSDF lėšomis mokama Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms.

VLK duomenimis, per pastaruosius penkerius metus ligonių kasos iš viso gavo 617 prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Tam prireikė arti 600 tūkst. eurų PSDF lėšų.

TAIP PAT SKAITYKITE