Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams nustačius saugos, kokybės bei dokumentacijos neatitikimus teisės aktų reikalavimams 2008 metais į Lietuvos Respubliką neleista įvežti 1630 t gyvūninio ir negyvūninio maisto produktų.
Tarnyba, išanalizavusi 2008 m. įvežamos iš kitų ES šalių produkcijos kontrolės duomenis ir įvertinusi, kad didėja įvežamos produkcijos kiekiai bei nustatoma vis daugiau pažeidimų, nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio pradėjo vykdyti papildomą kontrolę.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vidmanto Paulausko, per pastaruosius du mėnesius Valstybinės maisto ir veterinarijos pareigūnai kartu su Muitinės departamento pareigūnais, mobiliose grupėse patikrino 428 siuntas. Patikrinimo metu nustatyti 22 įvežamų nesaugių maisto produktų atvejai. Iš viso buvo sulaikyta daugiau kaip 136 t maisto produktų, iš kurių 57 t grąžintos tiekėjui.
Per šį mėnesį Marijampolės ir Alytaus apskrities keliuose patikrintos transporto priemonės, vežančios maisto produktus ir gyvūnus iš ES valstybių. Buvo patikrinti vežami 964 gyvi gyvūnai, 455 650 vnt. kiaušinių ir daugiau nei 963 tonų kitų maisto produktų. Iš jų: 1 siunta (21 t) grąžinta atgal, dėl 1 siuntos (3,8 t) perduota medžiaga Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kitos 2 siuntos (23 t) sulaikytos dėl nustatytų ženklinimo pažeidimų. Daugiausiai produkcijos buvo vežama iš kaimyninės Lenkijos (72 %), Vokietijos (11 %), Belgijos (2 %) ir Olandijos(1 %).
Užtikrinant kontrolės efektyvumą vykdomi įvežamų siuntų laboratoriniai tyrimai. 2008 m. gruodžio mėnesį Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje ištyrus įvežtos produkcijos, pavyzdžiui – lenkiškos paukštienos siuntas, nustatyta, kad ji užkrėsta patogeniniais mikroorganizmais – Campylobacter jejuni, Listeria monocytogenes ir Salmonella. Iš Olandijos įvežti vištienos subproduktai užkrėsti Salmonella bakterija. Nesaugi produkcija grąžinta įmonėms, dalis sunaikinta UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija”.
Vykdant įvežamų gyvų gyvūnų ir maisto produktų kontrolę glaudžiai bendradarbiaujama su Muitinės departamentu, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentu bei Valstybine mokesčių inspekcija. „Laikomės griežtos pozicijos nesaugios ir nelegaliai gabenamos produkcijos atžvilgiu. Valstybinė maisto ir veterinarinė kontrolė atliekama visuose produkcijos vežimo ir realizacijos etapuose”, – tvirtina V.Paulauskas.
Vykdant sistemingą kontrolę ir bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, pagal jų sistemą buvo perduota informacija tyrimui apie UAB „Nobeka” iš Airijos įvežtą galimai dioksinu užterštą kiaulieną, R.Lazdausko individualios įmonės nelegalią veiklą, fizinio asmens S. Stankevičiaus nelegalaus kiaulienos įvežimą iš Lenkijos ir platinimą, taip pat medžiagą dėl UAB „Klaipėdos mėsinė”, kuri pažeidė įvežimo tvarką.
Didžiausią dalį visų mėsos gaminių įveža juos gaminančios ir didmenine prekyba besispecializuojančios įmonės. Fiziniai asmenys ar individualios įmonės per mėnesį vidutiniškai įveža nuo 100 iki 500 kg mėsos gaminių, tai sudaro apie 1,5 % (20-30 tonų) nuo viso įvežamo mėsos gaminių kiekio.
Daugiausiai mėsos gaminių įvežama iš Lenkijos ir Estijos. Iš Lenkijos įvežta 55 %, Estijos – 30 %, iš Vokietijos – 7 %, Latvijos – 7 % mėsos gaminių.
Į Lietuvą mėsos daugiausiai įsiveža mėsos perdirbėjai UAB „Utenos mėsa”, UAB „Agrovet”, UAB „Krekenavos agrofirma”, UAB „Samsonas”, UAB „Mažeikių mėsinė”, ŽŪB „Delikatesas”. Kaip ir mėsos perdirbėjai, taip ir didieji Lietuvos paukštienos gamintojai ŽŪKB Pamario paukštynas, AB Vilniaus paukštynas, UAB „Romega”, ŽŪB „Nematekas”, UAB „Arvi kalakutai” nevengia įsivežti iš kitų šalių produkcijos.
