Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) reiškia susirūpinimą dėl valstybės vykdomos politikos, susijusios su žmonių psichine sveikata. Nepaisant to, kad gyventojų psichikos sveikata tiek ES, tiek ir Lietuvos teisės aktuose įvardijama kaip vienas didžiausių valstybės prioritetų, psichologinė pagalba šalyje gali likti prieinama tiktai retam gyventojui.
Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi paskirstyti ES struktūrinių fondų paramą (100 mln. Lt), skirtą psichikos sveikatos sistemai tobulinti. LPS pabrėžė, kad reikia kurti ir Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centrus, taip užpildant didelę Lietuvoje egzistuojančią psichologinių paslaugų spragą. Dabartiniuose Psichikos sveikatos centruose vienas psichologas turi aptarnauti 40 tūkst. gyventojų. Tačiau nebuvo atsižvelgta nė į vieną LPS pateiktą pasiūlymą.
„Psichikos sveikatos srityje jau seniai įrodyta, kad pirminė prevencija, t.y., nedelsiant suteikta krizių įveikimo pagalba sunkiose gyvenimo situacijose, yra būtina pagalbos grandis. Pirminė prevencija užkerta kelią problemoms kauptis ir taip leidžia sėkmingai išvengti daugelio žymiai sunkesnių psichinės ir somatinės sveikatos sutrikimų”, – teigia prof. Danutė Gailienė, Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos katedros vedėja.
„Žmonėms, išgyvenantiems krizines gyvenimo situacijas (skyrybas, artimų žmonių netektis, sunkias fizines ligas, patyrusiems smurtą, išgyvenantiems nerimą, baimę ir kt.) šiuo metu psichologinė pagalba, juolab skubi, yra beveik neprieinama”, – dabartinę šalies situaciją komentuoja Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas Robertas Povilaitis.
Pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis, buvo galima užtaisyti šią spragą, kuriant tinklą bendruomeninių įstaigų, kurios galėtų suteikti žmonėms išgyvenantiems psichologines krizes bent minimalią psichologinę pagalbą. Tačiau dabar priimtoje ES paramos paskirstymo programoje numatyta greta planuojamų modernių dienos centrų sunkiems psichikos ligoniams, taip pat plėtoti stacionarias psichiatrijos paslaugas, kurių Lietuvoje nestokojame.
„Psichologinės pagalbos telefonai gali suteikti pirmąją pagalbą krizės ištiktam ar kitokių sunkumų turinčiam žmogui. Tačiau mūsų tarnybose dirbantys savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai dažnai susiduria su didele problema, kai skambintoją reikia nukreipti tolesnėms psichologinėms konsultacijoms. Kai kuriuose rajonuose nėra nei vieno pilnu etatu dirbančio psichologo. Todėl didinti psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvoje tiesiog būtina”, – teigia Paulius Skruibis, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas.
„Norint įveikti dabartinę visuomenės sveikatos krizę, itin svarbu, kad psichologinės ir psichoterapinės paslaugos būtų prieinamos vaikams, jaunimui ir šeimoms”, – sako Jaunimo psichologinės paramos centro vadovė Dr. Ona Kristina Polukordienė.
„Kiekvienam Lietuvos piliečiui prieinama bei laiku suteikta psichologinė pagalba padėtų palaikyti visuomenės psichologinę sveikatą bei prisidėtų prie psichikos sutrikimų prevencijos, užtikrintų aukštesnę žmonių gyvenimo kokybę, sumažintų savižudybių, alkoholizmo, narkomanijos ir kitų socialinių problemų paplitimą”, – pabrėžia Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys dr. Evaldas Kazlauskas.
Valstybinės psichikos sveikatos strategijos nuostatose akcentuojama būtinybė psichikos sveikatos sutrikimus gydyti ne tik medikamentais, bet ir suteikiant psichologinę bei socialinę pagalbą. Ši pagalba turi būti visavertė psichikos sveikatos sistemos dalis.
